Laivų balastas Klaipėdos uoste XVIII-XIX a

LTStraipsnyje siekiama apytikriai nustatyti 1700-1900 m. į Klaipėdos uostą atplukdyto ir čia likusio balasto kiekį, lokalizuoti jo iškrovimo vietas, techniką ir reglamentavimą, nustatyti, kada pagrindinės balasto sankrovos aikštės buvo pertvarkytos ir pritaikytos įvairioms laivais atgabenamoms bei išgabenamoms prekėms krauti. XVIII a. viduryje įvyko didelis lūžis Klaipėdos jūrų prekyboje ir laivyboje. Buvo pradėta laivais eksportuoti iš žemyno gilumos upėmis atplukdomą mišką. Nemunu atplukdomi į sielius surišti rąstai buvo apdirbami pamaryje įrengtose lentpjūvėse. Ši produkcija laivais buvo gabenama į Vakarų Europą, daugiausiai į Angliją. Iš visų į Klaipėdos uostą įplaukusių laivų tik 10-20%, labai retai iki 30%, atgabendavo kokį nors krovinį. Atplukdytą balastą palikę krante, burlaiviai išplaukdavo pilnais triumais krovinių. Nuo XVIII a. vidurio dėl susiklosčiusios uosto krovinių apyvartos struktūros Klaipėdoje labai padaugėjo iškraunamo balasto. Vėliau apie 150 metų kaupto balasto iškrovimo, nuvežimo, supylimo problema buvo sprendžiama atsižvelgiant į uosto plėtrą, jo teritorijos prie Kuršių marių formavimą. Nemažai balasto iškrauta Smiltynėje ir Kopgalyje. Daug laivais atgabento smėlio, akmenų, įvairaus grunto kaip balasto buvo sunaudota statant miesto ir uosto hidrotechninius įrenginius, sausinant pelkėtus Klaipėdos ir jos apylinkių plotus. 1700-1900 m. Klaipėdos uoste liko apie 1,5 mln. m3 laivais atgabento balasto.

ENStarting from the middle of the 18th century, sailing ships used to transport to England a great bulk of timber, which was rafted through the Nemunas River and the Curonian Lagoon and processed in Klaipėda. However, the need for imported goods was not big, therefore many ships arrived to the port with ballast on board. In some years almost 70-80% of all incoming ships carried ballast. From the end of the 18th century unloading and disposal of the ballast became an urgent problem for the administration of the port. Sand, stone, gravel delivered by ships as ballast was used for construction of port facilities, upgrading of the town, or planting the Curonian Spit. Ballast unloading sites arranged along the Curonian Lagoon served as a basis for expansion of port facilities in the 19th century. In two hundred years almost one million and a half cubic meters of ships' ballast was brought to the Klaipeda Port what changed the landscape of the town and its suburbs significantly.