Neoficialiųjų pedagogų pėdsakais

LTStraipsnyje keliamas tikslas atskleisti okupacijos sąlygose naujai kuriamo vienuolyno prasmę ir pirmosios ugdytojos - generalinės vyresniosios Joanos ryžtą ir erudiciją. Literatūriniame ir istoriniame kontekste glaustai apžvelgiami atskirų šventųjų biografijos faktai, analizuojami konferencijoje "Slaptoji pedagogė - šiaulietė vienuolė - Jonė Juozapaitytė" skaityti pranešimai, slaptosios bendruomenės ugdytoja retrospektyviai įvertinama pedagoginiu, socialiniu ir politiniu aspektu. Remiantis istoriniais dokumentais ir liudininkų pasakojimais, straipsnyje pasakojama apie pirmąją Eucharistinio Jėzaus seserų vienuolijos generalinę vyresniąją Joaną Juozapaitytę. Po Antrojo pasaulinio karo, Lietuvoje esant sovietinei okupacijai, vienuolynai buvo ardomi, uždarinėjami. Tradicinių, tipinių pašvęstojo gyvenimo bendruomenių viešas gyvenimas buvo neįmanomas, tačiau Joana Juozapaitytė ryžtasi tapti naujo, jėzuito P. Masilionio steigiamo vienuolyno nare, paskirta bendruomenės generaline vyresniąja - ugdytoja. Siautėjančio ateizmo, suėmimų, tremčių, kratų metais ryžtis kurti ir puoselėti vienuolyną buvo heroizmas. Joanai teko būti bendruomenės su maždaug 30 seserų dvasine vadove, besirūpinančia ir visu ūkiu, ir oficialiu seserų lavinimu 1947-1980 metais. Joana mirė 1980-aisiais, palikdama apie 30 aktyviai veikiančių seserų eucharistiečių. Šiandien kelios dešimtys eucharistiečių veikia Lietuvoje, po kelias darbuojasi Kazachstane, Latvijoje, Moldovoje. Meilė ir tolerancija, "abiem kojom stovėti ant žemės ir siekti dangaus" - nepamirštamos Jonės pamokos. Taigi, Joanos Juozapaitytės gyvenimas prasmingas, pilnas rizikos ir pavojų - heroiškas.

ENAccording to historical sources, the founders of monastic orders used to help the Church mission. The pupils of orders used to be and are to some extent "the salt of the earth" that helps the Church to remain faithful to the teaching of Gospel. After World War II in Lithuania under soviet occupation, monasteries were destroyed and closed. Joana Juozapaitytė had to leave the University because of a political situation. Having come back home she was moved to see and feel ignorance of spiritual life. Close relations with Jesuits let her know possibilities of combining firmness, erudition, and contemplation. Joana decided to became a member of a new covent founded by Jesuit P. Masilionis. She was appointed senior of the community and because a spiritual guide of about 30 sisters. Frequent stress and danger caused early death; she died in 1980 and left about 30 active nuns. Today this community is large and has its members not only in Lithuania but also in Kazakhstan, Latvia and Moldova. [From the publication]