Kūrinio originalumo samprata

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėKūrinio originalumo samprata
Kita antraštėConception of originality of works
AutoriaiUsonienė, Jūratė
LeidinyjeJurisprudencija [Jurisprudence]. 2005, Nr. 78 (70), p. 78-84
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTAutorinės teisės; Autorinės sutartys
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnyje nagrinėjamas vienas iš kūrinio, kaip saugomo autorių teisių objekto, požymių –originalumas. Taikant lyginamąjį, sisteminės analizės metodus nagrinėjama originalumo samprata dviem pagrindiniais aspektais: originalumas kaip kriterijus nustatyti, ar kūrybinės veiklos rezultatas yra kūrinys, ir originalumas kaip kriterijus nustatyti, ar veiklos rezultatas nėra nukopijuotas nuo kito kūrinio, t. y. autorių teisių pažeidimui konstatuoti. Atikus originalumo sampratos analizę teigiama, kad pateikti universalią originalumo sampratą, tinkančią visiems kūriniams, sudėtinga ir netikslinga: originalumo samprata skiriasi skirtingose teisės tradicijose, kita vertus šiuolaikinei kūrinių įvairovei būdingas skirtingas originalumo lygis – šiuolaikinė autorių teisė saugo ir aukšto originalumo lygio kūrinius, kuriuose akivaizdžiai atspindėta autoriaus asmenybė (kontinentinėje teisėje), autoriaus darbas, išmanymas, apmąstymai (bendrojoje teisės), ir žemo originalumo lygio kūrinius, kuriems sukurti reikalingas labiau finansinis, organizacinis negu intelektinis indėlis. Visgi galima teigti, kad šiuolaikinėje autorių teisėje linkstama prie objektyvizuoto originalumo sampratos – žmogaus asmeninės kūrybinės veiklos reikalavimo. Negausūs Lietuvos teismų praktikos pavyzdžiai rodo, kad originalumas, kaip autorių teisių apsaugos kriterijus, taikomas tinkamai ir ganėtinai lanksčiai – atsižvelgiama ir į gautą intelektinio ir kūrybinio rezultato pobūdį, jo savybes ir į tai, ar gautas rezultatas yra paties autoriaus savarankiškos intelektinės ir kūrybinės veiklos rezultatas. [Iš leidinio]

ENThe article analyzes one of the copyright features ‒ originality. By applying the methods of comparative systematic analysis, it evaluates the concept of originality in relation to two main aspects: originality as criterion to establish whether the result of a creative activity is a work of art, and originality as criterion to establish whether the result of the activity is not copied from another work. The author claims that it’s difficult and purposeless to present a universal concept of originality that can be applied to all works: the concept of originality differs in various legal traditions, on the other hand, modern works are characterized by various originality levels – modern copyright protects highly original works, where the personality of the author is clearly reflected (continental law), author's work, know-how, reflections (general law), as well as the works that belong to the low level of originality, to create which the author needs more financial and organizational contributions than intellectual contributions. However, we can claim that there is a tendency in modern copyright towards the concept of objectivised originality ‒ the person's personal artistic activity requirement. The examples from Lithuanian courts show that originality, as a criterion of an author's copyright, is applied properly and quite flexibly – it takes into consideration the nature of the result obtained from the intellectual and creative activity, its characteristics, and whether the obtained result is the result of the author's independent intellectual and creative activities.

ISSN1392-6195, 2029-2058
Mokslo sritisTeisė / Law
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/1875
Atnaujinta2018-12-17 11:35:19
Metrika Peržiūros: 3    Atsisiuntimai: 2