Uršulė Tamošiūnaitė ir jos kultūrinė aplinka

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėUršulė Tamošiūnaitė ir jos kultūrinė aplinka
Kita antraštėUršulė Tamošiūnaitė and her cultural environment
AutoriaiŠlekys, Jonas
KnygojeLietuviškos spaudos keliai Šiaurės Lietuvoje : 1864-1904-2004 . 2005, P. 105-135
Reikšminiai žodžiai
LTLiteratūra ir tautosaka; Poezija, rankraštinė; Poetinis aprašymas; Tekstų nuorašai; Kūrinių atribucija; Biografijos; Kūrybinis palikimas; Kupiškėniška šnekta
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnyje, remiantis archyvine, rankraštine ir spausdinta medžiaga aptariama Kupiškio krašto poetės, Uršulės Tamošiūnaitės (1847-1906) biografija, kvestionuojama jos kūrybos vertė. Šaltiniai teigia, kad poetė užaugo gausioje valstiečių šeimoje, turėjo septynias seseris ir brolį. Kartu su tėvais ji gyveno brolio šeimoje Pajuodupės kaime, esančiame netoli Kupiškio, dirbo mokytoja ir giedojo parapijos chore. Didžiausią įtaką Tamošiūnaitei turėjo Kupiškio parapijos kunigas kanauninkas Kleopas Kuzminas ir vikaras Petras Rimkevičius. Tamošiūnaitė palaikė ryšius su Stanislovu Didžiuliu, Juozu Miliausku-Miglovara, Juozu Otonu Sirvydžiu ir, tikėtina, su keletu kitų žinomų tautinio atgimimo dalyvių, pati platino Aušros leidinį. Esminį vaidmenį populiarinant poetės kūrybą atliko Antanas Baranauskas. Straipsnio autorius pažymi, kad visi rankraščiai ir autentiškos poetės kūrybos kopijos buvo sunaikintos dar I-jo pas. karo metais. Todėl autoriaus pastanga išspręsti autorystės problemą Tamošiūnaitės plunksnai straipsnyje priskirdamas virš 40 tekstų, kai tuo tarpu lietuvių literatūros istorikai iki šiol įvardino vos kelis poetės tekstus. Vertingiausiu Tamošiūnaitės kūrybiniu palikimu pripažintos baladės „Sypsala“ ir „Mušteikio vaidinuoklis“, poemos ir eilėraščiai „Vasara“, „Rudenėlys“, „Žiema“, „Pradžia pavoserio“ ir „Mislis lajki pavoserio“, sukurti aštuntąjį-devintąjį 19 a. dešimtmetį. Tolimesnė tautosakininkų, kalbininkų ir literatūros kritikų užduotis yra atrinkti poetės kūrybos palikimą iš visų literatūrinės kilmės lietuvių liaudies dainų ir parengti jos akademinį leidimą.

ENBased on archival, manuscript and printed material, the article discusses the biography of Uršulė Tamošiūnaitė (1847-1906), the poetess of Kupiškis Region, and questions the value of her works. According to the sources, poetess was grown in a big family of peasants, had seven sisters and one brother. Together with her parents she lived in brother’s family in Pajuodupė village, close to Kupiškis, worked as a teacher and sang in the chorus of the parish. Greatest influence on her was made by Kl. Kuzminas, the canon and the priest of Kupiškis parish, and the vicar P. Rimkevičius. Tamošiūnaitė kept in touch with S. Didžiulis, J. Miliauskas-Miglovara, J. O. Sirvydis and, possibly, some other famous characters of national renaissance; she also distributed publication Aušra. A. Baranauskas performed a vital role in promoting the works of the poetess. It is emphasised that all the manuscripts and authentic copies of her works were destroyed after World War I. Thus, the author attempts to solve the authorship problem and refers more than 40 texts to the works of Tamošiūnaitė, in the meantime historians of Lithuanian literature have named just some text by her. The most valuable heritage by Tamošoūnaitė is considered to be ballads Sypsala and Mušteikio vaidinuoklis, poems and verse Vasara, Rudenėlys, Žiema, Pradžia pavoserio and Mislis lajki pavoserio, dating back to the 70s-80s of 19th c. Next task for folklorists, linguists and literature critics is to sort the heritage of the poetess out of all the Lithuanian folk songs of literary origin and prepare an academic publication thereof.

ISBN9955-522-51-8
Mokslo sritisLiteratūrologija / Literary Studies
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/1874
Atnaujinta2013-04-28 15:33:57
Metrika Peržiūros: 1