Vertical and horizontal trust networks in bureaucracies: evidence from the Third Reich

LTPraėjus daugiau kaip 50 metų po Antrojo pasaulinio karo, mokslininkai vis dar bando analizuoti nacių režimo painiavą. Svarbi šios analizės dalis yra vertikalių ir horizontalių atsakomybės tinklų teorijos, sukurtos Breton ir Wintrobe, taikymas. Jie sukūrė modelį, kur pavaldiniai ir vadovai biurokratinėje struktūroje „prekiauja" vienas su kitu taip, kad pasiektų vadovų tikslus. Tokios organizacijos konfigūracijos sėkmę lemia „vertikalių atsakomybės tinklų" tarp pavaldinių ir vadovų vystymas. Breton ir Wintrobe taikė savo biurokratijos konstruktą, aiškindami, kaip nacių režimas galėjo nužudyti šešis milijonus civilių žydų. Tačiau jų darbas pagal savo pobūdį buvo daugiau konceptualus. Jie panaudojo A. Eichmann karjerą kaip pavyzdį iliustruodami vertikalių atsakomybės tinklų veiksmingumą, bet daugiau pavyzdžių nepateikė. Šiame straipsnyje naudojant liūdnai pagarsėjusią „Jaeger ataskaitą" pateikiami papildomi vertikalių atsakomybės tinklų nacių hierarchijoje efektyvumo patvirtinimai. Breton ir Wintrobe taip pat trumpai komentavo papildomą horizontalių tinklų teoriją, daugiausia priešpastatydami juos vertikaliems atsakomybės tinklams, kurie yra pagrindinė studijos tema. Šiame straipsnyje pateikiamas specifinis horizontalių atsakomybės tinklų nacių režime pavyzdys, patvirtinantis Breton-Wintrobe tezę apie šių tinklų neefektyvumą siekiant biurokratijos vadovų nustatytų tikslų. Autoriai pagrindžia dokumentais gana ekstremalios horizontalios atsakomybės formos - 1944 liepos 20 sąmokslo nužudyti Adolfą Hitlerį - egzistavimą. Nors tai nebuvo vienintelis tinklas Trečiajame Reiche, tai yra dokumentuotas jų egzistavimo ir neefektyvumo pavyzdys.

ENIn a seminal contribution to the literature on bureaucracy, Breton and Wintrobe (The Logic of Bureaucratic Conduct: An Economic Analysis of Competition, Exchange, and Efficiency in Private and Public Organization. New York, NY: Cambridge University Press, 1982) develop a model wherein subordinates and superiors in a bureaucratic structure "trade" with each other to advance the objectives of the superiors. The success of such an organizational arrangement (for superiors) is based upon the development of "vertical trust networks" in a way that facilitates the promise of "informal payments" by superiors in return for "informal services" provided by their subordinates. Breton and Wintrobe [Journal of Political Economy 94 (1986) 905] also provide a theoretical application of their model by describing the Nazi bureaucracy as a conglomeration of competing agencies that zealously carried out the "Final Solution" to the "Jewish question." As an extension, this note develops two compelling empirical examples of vertical and horizontal trust networks within the Nazi regime: Einsatzgruppen A's (Special Action Detachments) attempt to liquidate all Lithuanian Jews after the German invasion of the U.S.S.R. in 1941 and the 20 July 1944 attempt to assassinate Adolf Hitler.