Autorių teisės į darbuotojo sukurtus kūrinius

• Author’s rights in the case of works created by employees
• Copyright in works created by emploee

LTDaugelyje valstybių, tarp jų ir Lietuvoje, įstatymas numato turtinių autorių teisių į kūrinius, kuriuos sukūrė darbuotojas vykdydamas darbo sutartį, perėjimą darbdaviui. Šiame straipsnyje pasitelkus lyginamąjį, sisteminės analizės metodus yra nagrinėjamos teorinės ir praktinės problemos, kurias kelia turtinių autorių teisių perėjimo darbdaviui prezumpcija. Pagrindinis dėmesys straipsnyje skirtas kūrinių, sukurtų vykdant darbo sutartį, atribojimo nuo autoriui–darbuotojui priklausančių kūrinių problemai. Ieškoma kriterijaus, kuris leistų nustatyti tuos kūrinius, kurie yra sukuriami vykdant darbo sutartį – atliekant tarnybines pareigas ar vykdant darbo funkciją. Siūloma vadovautis tiesioginio ryšio tarp darbo funkcijos ir kūrinio sukūrimo kriterijumi. Nustatant tiesioginį ryšį tarp darbo funkcijos ir kūrinio sukūrimo turi būti atsižvelgta į tai, ar darbdavys galėjo reikalauti atlikti ar pavesti atlikti konkretų darbą, atsižvelgiant į darbo sutarties turinį. Straipsnyje taip pat analizuojamas darbdavio kaip išvestinio turtinių autorių teisių subjekto teisių į kūrinius turinys (darbdaviui priklausančių teisių apimtis) bei kai kurie įgyvendinimo klausimai. Teigiama, kad darbdaviui pereinančios teisės turi būti suprantamos plačiai, nes įstatymas preziumuoja visų turtinių teisių perėjimą. Taip pat nagrinėjama, ar darbdavys nevaržomai gali disponuoti turimomis turtinėmis teisėmis į darbuotojų kūrinius. Akcentuojama, kad asmeninės neturtinės teisės į darbuotojų kūrinius darbdaviui nepereina, todėl darbdavys yra saistomas įstatymo nustatytos pareigos jų nepažeisti. [Iš leidinio]

ENThe majority of countries, including Lithuania, have laws stipulating that when an employee under a labour contract produces creative work, the economic benefits of copyrights (author’s rights) are transferred to the employer. This article uses comparative and systemic analysis to analyse the theoretical and practical problems occurring due to the presumption of transfer of benefits of copyrights (author’s rights) to an employer. The paper focuses on the problem of distinguishing works created under a labour contract from works belonging to an author-employee. It searches for a criterion that would enable identification of works which are created under the labour contract, i.e. arising from employment duties or job functions. It proposes that the criterion to be applied should be that of a direct relationship between job function and work creation. This direct relationship must be established given consideration as to whether an employer had the right to demand or delegate the employee to perform a specific task, given the specifics of the labour contract. The article also analyses the content of the employer’s rights over works (the scope of employer’s rights) when the employer is the subject of secondary economic rights. Some implementation issues are also analysed. It is stated that the transfer of rights to an employer must be understood in broad terms because the law presumes the transfer of all economic rights. In addition, the article analyses whether an employer is free to use personal economic rights to works of an employee. It is highlighted that personal non-economic rights to employees’ work are not transferred to an employer, therefore he is bound by the law not to violate them.