Atsiprašymo raiškos ypatumai (lietuvių, rusų ir lenkų kalbų pavyzdžiu)

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Žurnalų straipsniai / Journal articles
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Atsiprašymo raiškos ypatumai (lietuvių, rusų ir lenkų kalbų pavyzdžiu)
Alternative Title:
Peculiarities of expression of apologies (on examples of Lithuanian, Russian and Polish)
In the Journal:
Filologija, 2007, 12, 26-34
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje analizuojama atsiprašymo raiška lietuvių, rusų ir lenkų kalbose. Visose gretinamosiose kalbose atsiprašymas gali būti reiškiamas įvairiomis konstrukcijomis: lietuvių ir lenkų kalbose dažniausios ir neutraliausios atsiprašymo formulės yra reiškiamos eksplicitiniais performatyviniais veiksmažodžiais (lietuvių atsiprašau, lenkų przepraszam), rusų kalboje tokia raiška retesnė, laikoma prastakalbės pasireiškimu (rusų извиняюсь). Lietuvių ir lenkų kalboje šios formulės gali būti praplečiamos kauzatyvo bei adresanto įvardijimu, rusų kalboje papildomi aktantai nevartojami. Rusų kalboje atsiprašymas paprastai reiškiamas implicitiniais performatyviniais veiksmažodžiais (rusų извините, простите). Tokia raiška galima ir lietuvių bei lenkų kalbose, tačiau ji stilistiškai motyvuota (lietuvių atleiskite, dovanokite, nepykite, nerūstaukite, lenkų wybacz, przebacz, daruj). Visose kalbose esama ir tokių atsiprašymų, kurių pirminė reikšmė sietina su noru (lietuvių noriu / norėčiau atsiprašyti, lenkų chcę / chciałbym przeprosić za / że; rusų Я хочу / хоmел(а) бы извиниться перед вами), būtinybe (lietuvių Turiu atsiprašyti; Reikia atsiprašyti, rusų Я должен / должна бы извиниться перед вами), prašymu (lietuvių Prašau / prašyčiau atleisti; Priimkite atsiprašymą / atsiprašymo žodžius, lenkų Proszę wybaczyć / o wybaczenie / przyjąć przeprosiny) ar leidimu (lietuvių Leiskite atsiprašyti; lenkų Pozwolę sobie przeprosić pan / pani / państwo za...; rusų Разрешите / позвольте мне извиниться).

ENApologies in languages under comparison may be expressed by various constructions. Their analysis allows drawing the following conclusions: 1) in Lithuanian and Polish, the most frequent and neutral formulas of apologies are expressed by explicit performative verbs (Lith. atsiprašau, Pol. przepraszam); in Russian,such expression is rarer and is considered to be a vernacular expression (Russ. извиняюсь).In Lithuanian and Polish, such formulations may be expanded with stating the cause and the addresser; in Russian, additional actants are not used; 2) in Russian, an apology is usually expressed by implicit verbs (Russ. извините, простите). Such expression is possible in both Lithuanian and Polish as well, however, it is stylistically motivated (Lith. atleiskite, dovanokite, nepykite, nerūstaukite, Pol. wybacz, przebacz, daruj); 3) all three languages also have such expressions the primary meaning of which is linked with a wish (Lith. noriu/norėčiau atsiprašyti, Pol. chcę/chciałbym przeprosić za/że; Russ. Я хочу / хотел(а) бы извиниться перед вами), necessity (Lith. Turiu atsiprašyti; Reikia atsiprašyti, Russ. Я должен / должна бы извиниться перед вами), request (Lith. Prašau /prašyčiau atleisti; Priimkite atsiprašymą/atsiprašymo žodžius, Pol. Proszę wybaczyć/ o wybaczenie/ przyjąć przeprosiny) or permission (Lith. Leiskite atsiprašyti; Pol. Pozwolę sobie przeprosić pan /pani/państwo za...; Russ. Разрешите / позвольте мне извиниться).

ISSN:
1392-561X
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/18701
Updated:
2026-02-25 13:45:14
Metrics:
Views: 78    Downloads: 12
Export: