"Jeszcze polska nie zginęła, póki żmudzini żyją!" ( Kilka uwag o Pieśni Żmudzinów z 1831 r.) ( Kilka uwag o Pieśni Żmudzinów z 1831 r.)

LTStraipsnyje aptariamas 1830-1831 m. sukilimo lietuvių literatūros kūrinys - "Žemaičių daina". Atkreipiamas dėmesys į šio teksto svarbą tautinės savimonės tyrimams XIX a. Lietuvoje. "Žemaičių dainos" turinys susijęs su konkrečiais sukilimo laikotarpio įvykiais, tarp jų ir su Palangos mūšiu. Dainoje iškeliamas žemaitiškas patriotizmas ir kartu pabrėžiama žemaičių, lietuvių bei lenkų vienybė. Nors greičiausiai buvo sukurta Telšių apskrities bajorų ar dvasininkų, jai būdingi liaudiški motyvai. Ypač tai pastebima posmuose, kuriuose kalbama į rekrutus imamų valstiečių vardu. Straipsnio autoriaus nuomone, "Žemaičių dainoje" atsispindi XIX a. pirmosios pusės žemaičių liaudies istorinė savimonė. Daroma išvada, kad tarp žemaičių liaudies ir bajorų istorinės savimonės būta daug bendro. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sukilėliai; žemaičių sukilėliai; Daina; „Žemaičių daina“; Rebels; Samogitian rebels; Song; ‘Žemaičių daina’.

ENArticle discusses the 1830-1831 Lithuanian uprising of literary work - "Žemaičių daina" (Samogitian song). Attention is drawn to the text of the national consciousness the importance of testing the nineteenth century in Lithuania. "Žemaičių daina" content is about specific events of the uprising period, including the Battle of Palanga. Song raises Samogitian patriotism and stressed together Samogitian, Lithuanian and Polish unity. Although there was most likely a Tent county nobility or clergy, and characterized by folk motives. This is particularly noticeable verse, addressed to recruit those taken on behalf of the peasants. The author believes that "Žemaičių daina" is reflected in the first half of the nineteenth century Samogitian folk historical consciousness. It is concluded that the Samogitians and the nobility of historical self-consciousness there was a lot in common.