[Zanavykų šnektos žodynas. T. 3: S-Ž]

LTStraipsnyje aptariamas tarminio Zanavykų šnektos žodyno trečias tomas. Konstatuojama, kad tai nemenkas mokslo ir kultūros darbas, medžiaga iš bendrinės kalbos pagrindo šnektų, kalbos istorijai tai ypatinga knyga iš J. Jablonskio, J. Pikčilingio, P. Vaičaičio ir dešimčių, šimtų ir tūkstančių kultūros veikėjų, paveldėjusių šnektą iš amžių, iš istorijos glūdumų. Užrašinėjo žodžius daugybė jaunimo, vadovavo senojo Vilniaus universiteto žymūs filologai Juozas Pikčilingis, Aldonas Pupkis, Giedrius Subačius, Giedrė Čepaitienė (Kudirkaitė) ir daug kitų. Daryta daug magnetofono įrašų, svarstytas kartotekos duomenų tikrumas, visi pavyzdžiai pateikti supaprastinta fonetine transkripcija (gaila, kad nenurodomi garsai э - trumpasis o, n - gomurinis n prieš prieb. g, k, duslusis ch (x) ir t. t. Šitoks veikalas visam kalbininkų būriui iškėlė daugybę klausimų. Juk medžiagos teikėjai teoriškai turi būti toje vietovėje gimę ir augę žmonės (taip pat ir jų tėvai), gerai kalbėti išlaikyta šnekta, vengti rašto kalbos dalykų (tai jau išmokta iš šalies, nepaveldėta). Pirmuose tomuose bendrinės kalbos dalykų buvo gana daug, trečiajame lyg ir vyrauja paveldėtoji leksika, o morfologija, fonetika beveik neiškraipoma naujovių. Iš naujesnių dalykų būtų: a) administracinio gyvenimo atnešti ir pavartojami žodžiai, b) kokie kaimo žmonių ir inteligentų nusitverti vadinamojo slengo pavyzdžiai iš mokytojų, vaikų, jaunimo, seniūnijų, ūkių vadovų ir tarnautojų. Žodynui trūksta redagavimo dėmesio, per daug pasitikėta, nors darbo įdėta daug. Klaidas Žodyno vartotojai, be abejo, suvoks ir jų neplatins savo tyrinėjimais.

ENThe article analyses the third volume of the dictionary of Zanavykai dialect. It states that this is a significant scientific and cultural work; its material was collected from folk dialects; it is a very important book to the history of language that originated from the time of J. Jablonskis, J. Pikčilingis, P. Vaičaitis, and tens, hundred, and thousands of other cultural actors who inherited their dialect from deep past. Word of the dictionary were recorded by large number of young people leaded by famous philologists of Vilnius University, such as Juozas Pikčilingis, Aldonas Pupkis, Giedrius Subačius, Giedrė Čepaitienė (Kudirkaitė), and many other. They made a lot of audio-tape records, and discussed the authenticity of filed data; all examples are delivered in a form of simplified transcription without identification of э (short “o”), n (velar “n” before syllables “g” and “k”), voiceless “ch” (x), etc. This work provoked a lot of questions in the society of linguists. After all, theoretically, material must be collected by people who were born and grew in the location researched (same as their parents); proficiently use an ancient dialect researched; and avoid written language (as this is acquired not inherited). Previous volumes involved quite a lot of things of normative language, but it looks like the third one represents exceptionally inherited lexis; and the morphology and the phonetics are almost undistorted with the novelties. More recent things were the following: a) words brought by and used in an administrative life; b) examples of so called folk and intelligentsia “slang” learned from teachers, children, youngsters, local officials, leading farmers, and public workers. The dictionary lacks for editing; the authors too much relied on their abilities notwithstanding that the efforts were great.