Išganytojo atvaizdas XIX a. pab. - XX a. I p. valstiečių namų aplinkoje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Išganytojo atvaizdas XIX a. pab. - XX a. I p. valstiečių namų aplinkoje
Alternative Title:
Image of the Saviour in peasant homes in the late 19th century-the 1st half of the 20th century
In the Book:
Pamaldumas Išganytojui Lietuvos kultūroje / sudarytoja Gabija Surdokaitė. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2008. P. 277-300
Keywords:
LT
Mažoji; Paminklai; Valstiečiai; Menas; Etnografija.
EN
Peasant; Ethnography.
Summary / Abstract:

LTSodybų paminklų pagrindinė paskirtis - užtikrinti Dievo globą šeimai ir ūkiui. Kartu jie yra ir privataus pamaldumo ženklai. Būtinas buvo Jėzaus Kristaus ar Švč. Mergelės Marijos (dažnai ir abiejų), kaip pagrindinių tikėjimo asmenų, atvaizdas, sodybų paminkluose dažniausiai komponuojamas su kitų šventųjų statulėlėmis. Tai atspindi siekį turėti kuo daugiau namų, šeimos globėjų ir taip užsitikrinti visapusę namų apsaugą ir globą. Asmeninis pamaldumas nurodo ir bendrąsias liaudiškojo pamaldumo tendencijas. Dažnai sodybos paminklai jungė asmeninę ir viešąją erdvę - ypač tie, kurie buvo statomi darželyje prie gatvės ar prie įvažiavimo į sodybą. Šių erdvių atskyrimą rodo ir šventųjų atvaizdų komponavimas paminkle: į gatvę atsukamas šventasis, kuris labiau siejasi su visuotiniu pamaldumu - dažniausiai Jėzaus atvaizdas. Tai rodytų, kad Jėzus sodybų paminkluose siejamas daugiau su viešuoju, o ne su asmeniniu pamaldumu ir išreiškia universalų tikslą - visapusės Dievo globos užsitikrinimą. Gyvenamojo namo viduje kalbamos maldos daugiausia kreipiamos į Viešpatį Jėzų, įėjus į namus visada pagarbinamas Išganytojas, namuose švenčiamos pagrindinės religinės su Jėzumi susijusios šventės, čia dėkojama Dievui už malones ir teikiamas dovanas (maistą). Todėl neatsitiktinai gyvenamųjų būstų interjeruose vyravo Išganytojo atvaizdai - dažniausiai kryžiai su Nukryžiuotojo skulptūra, turintys didelę reikšmę šeimos apeigose. XX a. IV dešimtmetyje sustiprėjus liaudiškajam Jėzaus Širdies kultui, interjere įsitvirtino "Jėzaus Širdies" paveikslai.

ENThe main purpose of erecting cult sculptures in households was ensuring God’s care to the family and the household. In addition, they are symbols of individual devotion. In household sculptures, the most important religious images – Jesus Christ or Holy Mary (or both) – often were combined with the sculptures of other saints. This represents the aim to have as many household and family patrons as possible in order to ensure overall protection and care. Individual devotion reflects general tendencies of folk devotion too. Often, household sculptures joined private and public spaces, especially those that were erected in flower gardens, near the street, or near the entrance to the household. The separation of these spaces is expressed by the compositions of saints in sculptures: saints that were more related to public devotion, the most often Jesus Christ, were faced to the street. This shows that, in household sculptures, Jesus Christ was more related to public devotion than the individual, and expresses the universal purpose to ensure overall care of God. Prayers inside the house often were targeted to the Lord Jesus; visitors usually glorified the Saviour; the main religious festivals related to Jesus usually were celebrated at home; and home was the place all thanking God for his favour and gifts (food) delivered. Therefore the interiors of homes abundantly involved images of the Saviour, most often crucifixes, that played an important role in family celebrities. In 1930’s, after the development of the cult of the Sacred Jesus Hart, interiors of home were decorated with “Jesus Heart” images.

ISBN:
9789955868125
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/18639
Updated:
2020-10-09 19:58:41
Metrics:
Views: 10    Downloads: 3
Export: