[Lettische grammatik]

LTRecenzuojamoji Bertholdo Forssmano "Latvių kalbos gramatika" (Lettische grammatik, Dettelbach: J. H. Roll, 2001, 418 p.), skiriama ne tik indoeuropeistams ir baltistams, bet ir slavistams bei kitiems kalbininkams, kurie domisi tiek dabartine latvių rašomąja kalba, tiek šios kalbos istorine gramatika. Diachroniniuose skyriuose kontrastiškai yra panaudojama lietuvių kalbos medžiaga, tačiau į pirmą vietą iškeliama latvių kalba ir jos duomenys. Pirmajame skyriuje "Latvių kalba" dėstomi ne tik latvių, bet ir baltų etnogenezės bei istorijos dalykai, apibūdinama baltų kalbų vieta indoeuropiečių kalbų šeimoje. Antrasis skyrius "Fonetika ir fonologija" pradedamas rašybos ir ortografijos apibūdinimu, aprašomas jos keitimasis ir perėjimas iš vokiškos į Mühlenbacho ir Endzelyno sunormintą dabartinę rašybos sistemą. Toliau pereinama prie bendrinės latvių kalbos garsų tarimo aprašymo, iliustruojant vokiečių kalbos pavyzdžiais, maždaug atitinkančiais latvių kalbos garsus, kad kitakalbis skaitytojas galėtų geriau susivokti. Aprašydamas latvių kalbos morfologinę struktūrą, kuriai skirtas autorius pagrįstai skiria du lygmenis - sinchroninį ir diachroninį. Aiškinama vardažodžio kamienų daryba, giminės, linksnio ir skaičiaus kategorijos. B. Forssmanas gana adekvačiai atskleidžia baltų kalbų vietos indoeuropiečių kalbų šeimoje vaizdą, apžvelgia bendruosius baltų ir slavų kalbų akcentinės sistemos, fonetikos, morfologijos, žodžių darybos ir leksikos bei sintaksės reiškinius, nenutylėdamas net gana esminių skirtumų, pavyzdžiui, veiksmažodžio morfologijos srityje.

ENThe article represents the review of “Latvian Grammar” by Berthold Forssman (Lettische grammatik, Dettelbach: JH Roll, 2001, p. 418) that is oriented not only to the researchers of Indo-European and Baltic languages, but also to those who study Slavic languages, and other linguists who are interested in contemporary written Latvian and historical grammar of the Latvian language . Diachronic parts contrastingly involve material of the Lithuanian language, but the focus is on Latvian language and its data. The first chapter “The Latvian language” delivers ethnogenesis and historical subjects not only of Latvian, but also of Baltic languages, and describes the place of Baltic languages in a family of Indo-European languages. The second chapter “Phonetics and phonology” begins the description of spelling and orthography; it reveals its development and transfer from German to contemporary standardized spelling system of Mühlenbach and Endzelyn. Then the author continues with a description of the pronunciation of sounds of general Latvian language illustrating it by examples of the German language, roughly corresponding to the Latvian language sounds, in order to help foreign readers better understand the text. Describing the morphological structure of the Latvian language, the author reasonably defines distinguishes two levels: synchronic and diachronic. He explains the formation of such categories as nominal stem, gender, inclination, and number. B. Forssman rather adequately reveals the picture of Baltic languages in local Indo-European language family, overviews general phenomena in accent systems, phonetics, morphology, word formation, lexis, and syntax of the Baltic and Slavic languages without concealing essential differences, for example, in the area of the verb morphology.