Grammaticus. Studia linguistica Adolfo Erharto quinque et septuagenario oblata

LTRecenzijoje pristatomas Brno išleistas straipsnių rinkinys "Grammaticus. Studia linguistica Adolfo Erharto quinque et septuagenario oblata". Pradžioje trumpai apžvelgiamas knygos turinys. Analizuojamoje knygoje pristatoma etimologijos problematika (Evos Havlovos, Helenos Karlikovos, Boriso Skalkos, Pavlos Valčakovos straipsniai). Kai kuriuose straipsniuose ypatingas dėmesys skirtas indoeuropiečių leksikonui (Vaclavo Blažeko ir Ilonos Janyškovos straipsniai). Jaroslavo Vaceko straipsnyje nagrinėjama Dravidų ir Altajaus kalbų etimologija. Karlas Horstas Šmidtas supažindina su etimologinių metodų bendraisiais klausimais, Vladimiras N. Toporovas nagrinėja ribas tarp lyginamosios gramatikos ir lyginamosios religijos istorijos. Vitas Bubenikas, Ondrejus Šefčikas, Radoslavas Večerka, Viljamas R. Šmolstygas, Stanislavas Žažas aptaria indoiranistikos, slavų sintaksės, sinchroninės sintaksės klausimus. Nedidelę teminę grupę sudaro Liudmilos Buzasyovos ir Evos Palasovos straipsniai lotynų paradigmatikos ir ankstyvosios slavų lingvistikos istorijos klausimais. Toliau recenzijos autorius detaliau aptaria Helenos Kurzovos straipsnį apie indoeuropiečių kalbų linksnių sintaksę ir semantiką, Tomašo Hoskoveco straipsnį apie lietuvių ir latvių konjunktyvų kilmę, Vojciecho Smočynskio straipsnį apie laringalų teoriją baltų ir slavų kalbų etimologijoje, Bohumilo Vykypelo straipsnį apie dvi latvių kalbos būdvardžio "ilgokas" ir veiksmažodžio "turėti" konstrukcijas. Recenzijos autorius pastebi, kad apžvelgtas straipsnių rinkinys baltistikos sričiai suteikia daug naujų ir vertingų žinių.

ENThe review presents the collection of articles “Grammaticus. Studia linguistica Adolfo Erharto quinque et septuagenario oblata” published in Brno. At the beginning the author briefly overview the content of the book, which presents problem of etymology (articles by Eva Havlova, Helena Karlikova, Boris Skalka, and Pavla Valčakova). Some articles emphasise the Indo-European lexicon (Vaclav Blazek and Ilona Janyškova). The article of Jaroslav Vacek examines etymology of the Dravidian and Altaic languages. Karl Horst Schmidt introduces general issues of etymological approaches; Vladimir N. Toporov examines the limits between the comparative grammar and religious history. Vitas Bubenikas, Ondrej Šefčik, Radoslav Večerka, William R. Šmolstyg, and Stanislav Žaža discuss the issues of Indo-Iranistics, Slavic syntax, and synchronous syntax. A small thematic group is made of articles on the issues of the early history of Latin paradigmatics and Slavic linguistics by Liudmila Buzasyova and Eva Palasovos. Then, the author of the review explicitly discusses the article by Helen Kurzova about Indo-European language syntax and semantics, the article by Tomash Hoskovec about the origin of Lithuanian and Latvian conjunctions, The article of Vojciech Smočynskij about the theory of laringals in etymology of the Baltic and Slavic languages, and the article by Bohumil Vykypel about two structures of Latvian adjective “ilgokas” (too long) and a verb “turėti” (to have). The author of the review notes that the collection of articles reviewed delivers new and valuable knowledge to the area of Baltic linguistic studies.