Miasia

LTMiestai LDK buvo brandi visuomeninė struktūra. Ją sudarė: 1) bendrija laisvų žmonių, kurie vertėsi daugiausia amatais (vėliau ir stambesne pramonine gamyba) ir prekyba, bankininkyste ir laisvosiomis profesijomis (teisininkai, gydytojai, aktoriai) įskaitant atitinkamą erdvę; 2) apibrėžti formalizuoti santykiai tarp miestiečių ir valdžios (valstybės ar privataus savininko); 3) miestiečių bendruomenės gyvenimą reguliuojančios teisės. Sąlygos miestams atsirasti Lietuvos teritorijoje susidarė kartu su visuomenės išsisluoksniavimo arba visuomeninės struktūros formavimosi procesu bei valstybės kūrimusi XII-XIII a. tam tikroje apylinkėje formavosi pastovios gyvenvietės, kuriose apsistodavo ir keliaujantys pirkliai. Archeologai jų liekanų randa Baltijos pakrantėje, kuršių žemėse, o Lietuvos gilumoje - tarp Neries ir Nemuno. Tokių gyvenviečių, tiesa, dar negalima vadinti miestais. LDK miestai ir miesteliai pirmiausia buvo miestiečių ir miestelėnų gyvenimo ir gamybinės/profesinės veiklos vieta, o taip pat gyvenamoji ir veiklos vieta kitoms visuomenės grupėms - bajorams, įvairių konfesijų kunigams, kaimiečiams, nekrikščionių bendruomenėms - žydams, totoriams, karaimams. Jų visų dėka miestai augo, gamino materialines ir kultūros vertybes, pirmiausia iš kitų kraštų perimdavo naujas idėjas. Miestai tapo ūkinio, visuomeninio politinio, kultūrinio gyvenimo centrais; taip pat ir svarbiais gynybiniais objektais.

ENCities of the Grand Duchy of Lithuania represented mature social structure. It consisted of the following elements: 1) community of independent people, mostly craftsmen (bigger manufactories appeared a bit latter), traders, bankers, and freelance specialists (like lawyers, physicians, and actors) including the appropriate space; 2) formally defined relationship between citizens and city government (state or private owner); and 3) legal regulations of city life. Background for the emergence of cities in the territory of Lithuania formed next to social stratification or the formation of social structure, and the establishment of a state in the 12th-13th c. This process started from the formation of constant living places mostly in chapmen accommodation areas. Archaeologists find remainings of such living places next to the Baltic sea, Curonian territory, and in-between the Neris and Nemunas. Nonetheless, such living places can not be called cities. Cities and towns of the GDL, first of all, were living and industrial/professional activity places of citizen; beyond them, cities and towns attracted noblemen, priests of various confessions, Karaites. Thanks to all those people cities grow up and created material and cultural values first of all taking over new ideas from foreign countries. Cities became centres of economic, social, political, and cultural lives, as well as important defence elements.