Drug trading locations and criminogenic change in a post-Soviet city

LTStraipsnyje tiriamos erdvinės sąsajos tarp narkotinių medžiagų platinimo vietų ir nusikaltimų koncentracijos posovietinėje urbanistinėje aplinkoje. Pasitelkus teritorinės koncentracijos koeficientą ir erdvinių klasterių identifikavimo metodiką, analizuojama, kaip Klaipėdoje nuo 2001 iki 2010 m. kito nusikaltimų skaičius ir struktūra aplink narkotikus platinančius taškus. Duomenys rodo, kad narkotikų platinimo vietos daro stiprų lokalizuotą poveikį kriminogeninei situacijai, o nusikalstamumo lygis šalia šių vietų gerokai viršija miesto vidurkį. Nors apskritai nusikalstamumas tiriamuoju laikotarpiu mieste mažėjo, smurtinių nusikaltimų erdvinė koncentracija aplink narkotikų platinimo vietas, ypač aplink socialiai marginalizuotus urbanistinius objektus, kaip antai nakvynės namai ir buvusių pramonės įmonių bendrabučio tipo daugiabučiai, didėjo. Kita vertus, analizuojamu laikotarpiu matoma ir narkotinių medžiagų platinimo taškų slinktis į klubus ir prekybos centrų prieigas, demonstratyvaus vartojimo erdves. Kriminogeninės aplinkos ir jos permainų analizė suponuoja, kad socialinės dezorganizacijos ir rutininės veiklos teorijos vis dar išlaiko savo interpretacinę galią aiškinant nusikaltimų koncentraciją miesto erdvėse. Tačiau šias teorijas būtina papildyti naujomis įžvalgomis apie tai, kaip nusikalstamumo struktūrą keičia urbanistinės transformacijos ir kintantys teisėsaugos institucijų prioritetai. Pagrindiniai žodžiai: narkotinės medžiagos, nusikaltimų geografija, nusikaltimų generatoriai, erdvinė analizė, posovietinis miestas.

ENThe study examines the spatial relationship between drug trading locations and crime in a post Soviet urban context using location quotients and cluster mapping techniques. By analysing long term drug distribution sites in Klaipeda, Lithuania, across two periods, 2001 to 2005 and 2006 to 2010, the research evaluates changes in the concentration and structure of criminal activity in their surrounding environments. The findings demonstrate that drug trading spots exert a strong localised influence on criminogenic conditions, with crime levels near drug selling locations substantially exceeding citywide averages. While overall crime declined during the study period, the spatial concentration of violent crime intensified, particularly around socially marginalised facilities such as shelter houses and former industrial apartment buildings. At the same time, drug related activity and associated crime increasingly shifted towards spaces of conspicuous consumption, including night clubs and shopping centres. The results highlight the continued relevance of social disorganisation and routine activities theories while also pointing to a reconfiguration of crime patterns shaped by urban transformation and enforcement priorities. Keywords: drug trade, crime geography, crime generators, spatial analysis, pos-Soviet city.

• Kvaišalų geografija posovietiniame mieste: nelegali narkotinių medžiagų apyvarta ir narkomanija Klaipėdoje, 1990-2010 m.. Sociologija. Mintis ir veiksmas 2014, 2 (35), 271-332.
• Vilniaus miesto policijos 2010 ir 2011 m. registruotų įvykių teritorinė sklaida. Filosofija. Sociologija 2012, 23, 4, 215-227.