The situation of the working time regulation in Lithuania: lawmaking and collective bargaining

LTLietuvoje vyrauja norminis darbo laiko reglamentavimas, kuris iš esmės atitinka direktyvos 2003/88/EB nuostatas. Tačiau Lietuvos Darbo kodeksas dažnai įtvirtina darbuotojui palankesnes, tačiau gana griežtas ir nepakankamai lanksčias nuostatas darbo laiko reguliavimo klausimais. Tuo tarpu kolektyvinėmis sutartimis darbo ir poilsio laiko klausimai Lietuvoje reglamentuojami minimaliai, kas neleidžia nei darbuotojams, nei darbdaviams pasinaudoti palankesniu darbo ir poilsio laiko režimo nustatymu. Manytina, kad tokią situaciją lemia egzistuojanti darbo santykių kultūra, kuriai būdingas derybų metodo taikymo reguliuojant darbo santykių klausimus trūkumas ir kol kas pakankamai didelė centralizuoto valstybinio reguliavimo metodo įtaka. Kaip pažymi Europos Komisija Žaliojoje Darbo teisės knygoje, ateitis priklauso moderniai darbo teisei. Šiandieninė darbo rinka reikalauja ne tik aiškiai suvokiamos teisinės sistemos. Norint, kad darbo rinka veiktų sklandžiai bei lanksčiai ir spręstų neoficialaus darbo keblumus, darbo teisės nepakanka. Reikia ir glaudesnio administracinio bendradarbiavimo, o teisių įgyvendinimo mechanizmai turi būti aprūpinti geresniais ištekliais ir galimybėmis.

ENNormative working time regulation prevails in Lithuania in essence complying with provisions of the Directive 2003/88/EC. However, Lithuanian Labour Code often enforces provisions regulating working time which are more favourable to employees but quite stringent and insufficiently flexible. At the same time, Lithuanian collective agreements regulate the working and rest time issues to a minimum extent and this precludes establishing more favourable working and rest time regime for employees and employers. It should be considered that this situation is determined by the culture of labour relations which profiles insufficient use of negotiations method for regulating labour relations, and still quite influential centralized state regulation approach. As the European Commission states in the Green Book on Labour Law, the future belongs to the modern labour law. The modern labour market requires more than the clearly understandable legal framework. The labour law is not enough for smooth and flexible operation of the labour market and solving informal employment concerns. Closer administrative cooperation is also needed, as well as better provision of resources and opportunities to mechanisms through which rights are exercised.