Lietuvių nacionalinė savivoka : (metodinė priemonė aukštosios mokyklos studentams)

LTDarbe analizuojama socialinė realybė ir jos konstravimo metodas, etnokultūrinių ir supranacionalinių santykių įtampos laukai, jų „pozityvios“ ir negatyvios trajektorijos, tautos ir valstybės sąmoningumas, akcentuojama lingvistinė tautos prigimtis ir jos tipažas. Autorius skiria nemažai dėmesio sociogenezės, kaip lietuviškosios realybės sociologinio pažinimo ir jos vaizdo konstravimo metodui, kuris nagrinėjamas per tautos civilizacinio kapitalo sampratą bei tautos buities ir jos kaitos sociologines interpretacijas. Analizuojami ir tautos saviteigos būviai istorijos ir civilizacijos eigoje, aptariamos tautiškumo ir pilietiškumo atviroje visuomenėje sampratos. Be to, darbe aptariami esminiai šiuolaikinės globalizacijos bruožai, išskirtinį dėmesį skiriant kokybiniams socialinio pasaulio pokyčiams, tame tarpe ir vadinamojo negatyvo sklaidai. Sociologinė analizė fokusuojama į lietuvių tautos socialinės (bei politinės) organizacijos kritinį vertinimą, jį išreiškiant per pokyčių ir ypač deformacijų homologines grandines. Autorius taip pat aiškinasi lietuvių socialinėje politinėje organizacijoje besireiškiantį dichotomiškumą: prieštaravimą tarp istorinės-kultūrinės ir utilitarinės-pragmatinės sąmoningumo ir bendruomeniškumo atmainų. Pateikiama sociologinė šių atmainų interpretacija. Autoriaus nuomone vienas iš svarbiausių Lietuvos rūpesčių – jos integravimasis i Europos Sąjungą, paliečiantis visas socialines struktūras ir jų funkcionalumą. Autoriaus dėmesys koncentruojamas į problemos apibrėžtį ir jos aktualumą, į nacionalinio būdo skirtingybes ir jų kultūrinę bei civilizacinę prasmę. Pateikiama bendro lietuvio nacionalinio būdo apžvalga. Darbe taip pat analizuojama sociologinė tautos negalios samprata skiriant didelį dėmesį dabartiniams jos kontūrams Lietuvoje.Reikšminiai žodžiai: Tautinė valstybė; Nacionalizmas; Tautinis identitetas; Tauta; Etnokultūra; Civilizacija; Globalizacija.

ENThe thesis analyses the social reality and the method of its construction, the tension fields of ethno-cultural and supra-national relations, their “positive” and negative trajectories, the consciousness of the nation and the state, accentuates the linguistic nature of the nation and its belonging to a certain type. The author is paying a lot of attention to socio-genesis as a method of social cognition of the Lithuanian reality and the construction its image, which is being analysed through the concept of the civilisation capital of the nation and the sociological interpretations of the nation’s everyday life and its changes. The analysis also concerns forms of the nation’s self-suggestion in the course of history and civilisation and the concepts of the national and civil spirit in an open society are being discusses. Furthermore, the thesis also deals with the key features of modern globalisation, focusing on qualitative changes in the social world, including the dispersions of the so-called “negative”. The sociological analysis is focused on critical assessment of the social (and political) organisation of the Lithuanian nation, it being expressed as homological chains of changes and deformations in particular. The author also discusses the dichotomy that can be found within the social/political organisation of the Lithuanians: the controversy among the different strains of historical-cultural and utilitarian-pragmatic consciousness. A sociological interpretation of those strains is provided. The thesis also analyses the social concept of the nation’s disability with an emphasis of its existing shape in Lithuania.