Juozapas Albinas Herbačiauskas: "Esu lietuvis su lenkų kultūra"

LTLietuvių ir lenkų rašytojas Juozapas Albinas Herbačiauskas buvo dvigubos tautinės sąmonės žmogus, visą gyvenimą balansavęs tarp dviejų tautų ir kultūrų, neapsispręsdamas vienos iš jų labui. Rašytojo tautinės pažiūros išryškėjo jau pirmojoje jo studijoje „Odrodzenie Litwy wobec idei polskiej" (1905), kur jis pasisakė už Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinį tęstinumą, tautinę ir kultūrinę toleranciją, tautų bendradarbiavimą, taip pat bajorijos ir valstietijos suvienijimą. Šios idėjos buvo labai artimos Lietuvos krajovcų, ypač krašto koncepciją puoselėjusiu Mykolo Römerio, pažiūroms. XX a. pradžioje Herbačiauskas mėgino įgyvendinti savo idėjas Krokuvos draugijoje „Rūta", subūrusioje lietuvius ir Lietuvos mylėtojus lenkus. Tačiau dėl stiprėjančio Lenkijos ir Lietuvos konflikto ir abiejose pusėse vyravusių nacionalistinių nuotaikų jo siūloma programa nesulaukė visuomenės palaikymo. Nepaisydamas lenkų ir lietuvių priešiškumo, Herbačiauskas liko ištikimas savo pažiūroms, tapęs vienu iš paskutiniųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečių.

ENLithuanian and Polish writer Józef Albin Herbaczewski was a man of "double-nation". He dedicated his life to the work in the field of Lithuanian and Polish culture and literature, at the same time trying to reconcile two warring countries, as Lithuania and Poland were. In his works he declared the ideals of historical and cultural succession, tried to unite the nobility and the folk, propagated the idea of the new federation between Lithuania and Poland. Unfortunately, his ideas differed from the dominating tendencies, therefore neither Lithuanians nor Polish people accepted them; the same could be said about the program of the Lithuanian party of "krajowcy". Nonetheless, Herbaczewski did not change his ideals, remaining one of the last citizens of the Great Duchy of Lithuania.