Locus standi Europos Teisingumo Teisme: kas gali ginčyti Bendrijos aktus

LTStraipsnis "Locus Standi Europos Teisingumo Teisme: kas gali ginčyti Bendrijos aktus?" skirtas nustatyti, kurie subjektai gali ginčyti Europos Bendrijos institucijų priimamus teisės aktus. Šio straipsnio atskaitos taškas - Europos Bendrijos steigimo sutarties 230 straipsnis, kuris lakoniškai įvardija, kokie subjektai, siekdami nuginčyti Bendrijos teisės aktų teisėtumą, gali teikti ieškinius dėl panaikinimo. Visgi pagrindinis dėmesys straipsnyje skiriamas Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktikai, kurioje nemažai nagrinėtas klausimas, kurie subjektai priskirtini vienai ar kitai ieškovų grupei, aiškintos jų teisės į ieškinį dėl panaikinimo ribos. Straipsnyje autorė pirmiausia aptaria neribotą valstybių narių teisę kreiptis dėl Bendrijos teisės aktų panaikinimo pastebėdama, kad Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktikoje buvo įtvirtinta neginčijama prezumpcija, jog visos valstybės narės, kaip Herren der Verträge, laikomos suinteresuotomis visų Bendrijos teisės aktų teisėtumu ir gali juos nevaržomai ginčyti. Tirdama Bendrijos institucijų, kaip galimų ieškovų klasifikaciją ir teisės į iešinį apimtį, autorė aptaria privilegijuotų ir kvaziprivilegijuotų institucijų teises. Daug dėmesio straipsnyje skiriama privačių subjektų sampratai Europos Bendrijos steigimo sutarties 230 straipsnio prasme, tyrimo metu nustatant, kad ji apima fizinius asmenis, bendroves, valstybių narių vietos bei regionų valdžias, viešąjį interesą atstovaujančius subjektus. Straipsnyje aiškinamos šių sąvokų sampratos Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktikos kontekste.

ENThe article aims to identify the parties that are entitled to challenge the legal acts of the European Community and seek their annulment. The article analyzes the types and concepts of applicants having locus standi in actions for annulment; it considers the justification of different possibilities granted and requirements applicable to such applicants. The author discusses the unlimited locus standi of the member states, refers to the classification of the Community institutions in their position as the applicants. A considerable part of the article is devoted to analysis of the notion of private applicants in the context of Article 230 of the EC Treaty. The article identifies that concept of private parties extends to natural persons, companies, local and regional authorities of member states as well as organizations representing public interest.