Pietryčių Lietuvos geležiniai kryžiai
LTPietryčių Lietuvos geležiniai kryžiai buvo iškeliami virš sakralinių pastatų - bažnyčių, cerkvių, koplyčių. Dažniausiai jie būdavo rėminiai, puošiami kiek padidintų formų lelijų ar kitokių gėlių žiedais. Panašių kryžių pasitaiko matyti prie kelių, sodybų ir kapinėse. Kartais tokie kaltiniai kryželiai būdavo iškeliami į aukštų medinių kryžių viršūnes. Panaši kryžių puošyba visame pietryčių Lietuvos regione turi bendrų bruožų; ji galbūt yra atėjusi iš didesnių šio regiono miestų (Vilniaus, Gardino, Minsko ir kitų). Panašios puošybos kryžių esama ir kai kuriose (senosiose) Vilniaus kapinėse. Kai kurie šio regiono geležiniai kryžiai, be tradicinių puošybos elementų (saulių, mėnulių, žvaigždžių), turi ir iš medinių kryžių perimtų detalių - skardinius dantytus stogelius masinės gamybos krucifiksams pridengti, taip pat Kristaus Kančios atributiką. XIX a. geležiniai kryžiai dažnai būdavo įmontuojami į žemus, mažai aptašytus akmenis, o XIX a. pab.-XX a. pr. jie įstatomi jau į gana aukštus (iki 1,5 m), labiau nugludintus akmeninius, o dar vėliau - ir į cementinius obeliskus. Tokius kryžius mėgstama puošti C, S raidžių pavidalo išlankstymais. Po Antrojo pasaulinio karo pastatytieji geležiniai kryžiai vietinių kalvių padaryti iš įvairių statybinio metalo atliekų ir iš įvairaus storumo (6-10 cm) metalo vamzdžių. Jų kryžmos sujungiamos virinant elektra arba dujomis. Naujųjų laikų pietryčių Lietuvos geležiniai kryžiai puošiami labai menkai arba visai nepuošiami.
ENThe oldest type of metal monuments (18th-20th c) can be found on crosses on the roofs of various sacred buildings (churches, chapels, etc.). In most cases such crosses are of transparent structure, clearly seen in perspective, and decorated with slightly enlarged forms of lilies and other flowers. One can see similar crosses standing along roadsides, by houses, or in cemeteries. At times these forged crosses were raised on the tops of tall wooden crosses. The similar decoration of crosses in all of the southeast region of Lithuania have many common features; they probably came from the larger cities of the region (Vilnius, Grodno, Minsk, etc.). There are crosses with similar decorations in some (the older) of the cemeteries in Vilnius. Some of the metal crosses of the southeast region, in addition to the traditional elements of decoration (suns, moons, stars) also have some details taken from wooden crosses -- tin roofs to cover crucifixes of mass production and also accompaniments of Christ's sufferings. The iron crosses were often fixed by low little polished stones in the 19th c., but at the end of 19th c. - the beginning of the 20th c. they were placed in tall (up to 1.5 meters) highly polished stones, and even later in cement obelisks. Such crosses were frequently adorned with a folding in the shape of the letters C or S. The iron crosses erected after World War II were mostly made by local blacksmiths using different remnants from construction metals and from various thickness (6-10 cm.) metal pipes. The arms of the crosses were welded using electric or gas welding equipment. In the latest times the iron crosses are decorated very sparsely or not at all.
