Išeivijos lietuvių kryžių tyrinėjimai

LTXX a. antrojoje pusėje kryžių tyrinėjimus skelbė ir emigracijoje atsidūrę lietuviai. Studijas ir straipsnius galima suskirstyti į tokias grupes: 1) bendrieji kryžių ir koplytėlių tyrinėjimai, 2) jų kilmės aiškinimai, 3) įvairių klausimų aptarimai, 4) mintys dėl lietuviškų kryžių statymo išeivių gyvenamosiose vietose. Jurgis Baltrušaitis monografijoje "Lithuanian Folk Art" (1948) pateikė jų sintetinę apžvalgą, o Ignas Končius, tarpukario metais kaimuose aprašinėjęs ir fotografavęs kryžius, knygoje "Žemaičių kryžiai ir koplytėlės" (1965) 53 vaizdeliuose rašė apie paminklų rūšis, jų formas, paskirtį, jų skulptūras, puošybą, jiems rodytą liaudies pagarbą. Iki šiol nepralenkta tebėra Jono Griniaus monografija "Lietuvių kryžiai ir koplytėlės" (1970). Joje nagrinėjami tokie klausimai: kryžiai ir koplytėlės lietuvių gyvenime; lietuvių kryžių kilmės teorijos; jų formos bei raida; simboliai ir ornamentai; krikščioniškųjų lietuviškų tradicijų pratęsimas. Išeivijos tyrinėtojai tęsė 1912 m. Jono Basanavičiaus pradėtą kryžių kilmės aiškinimą. Krikščioniškosios kryžių kilmės aiškinimų šalininkai buvo Antanas Mažiulis, Jonas Grinius, pagoniškosios - Marija Gimbutienė. Jonas Balys kryžiuose matė ir krikščioniškų, ir ikikrikščioniškų motyvų, Antanas Rūkštelė įžvelgė įvairių laikotarpių krikščioniškosios dailės ir istorinių stilių poveikį. Paskelbta keletas straipsnių, kur nagrinėjama įvairūs klausimai: Antanas Tamošaitis aptarė virš paminklų buvusius ornamentuotus geležinius kryžius, Žibuntas Mikšys - puošybą, Bronius Kviklys rašė apie Kryžių kalno istoriją, Milda Richardson apibūdino išeivijos lietuvių tautodailininkų sukurtus medinius kryžius interjerui papuošti.

ENOf all the areas of Lithuanian folk art, crosses and roadside religious sculptures were the most popular objects for research both among scientists and popular researchers throughout the 20th century. Such strong interest was mainly caused by the variety of forms in monuments, the wealth of ornaments, and their role in the life of individual people, families, communities, and the nation. In order to preserve the current tradition, in 2001 Lithuanian cross-carving was included by UNESCO in its world cultural heritage list. In the second half of the 20th century Lithuanians living in exile also published research papers on crosses. These studies and articles can be divided into the following groups: 1) general research on crosses and chapels; 2) explanations of their origin; 3) solutions of issues raised by bards; and, 4) ideas about the erection of crosses in countries with Lithuanian communities. In his 1948 monograph Lithuanian Folk Art, Jurgis Baltrušaitis presented a synthetic review of this form of art. Ignas Končius, who during the interwar period described and photographed crosses in Lithuanian villages, in 1953 published a book entitled "Žemaičių kryžiai ir koplytėlės" (Samogitian Crosses and Roadside Religious Sculptures) in which with 53 illustrations he wrote about the types of monuments, their forms, intended purpose, sculptures contained in them, ornamentation, and the respect with which they were treated.The monograph by Jonas Grinius entitled "Lietuvių kryžiai ir koplytėlės" (Lithuanian Crosses and Roadside Religious Sculptures) has not been surpassed. It deals with the following issues: crosses and roadside religious sculptures in the life of Lithuanians; theories about the origin of Lithuanian crosses; their forms and development; symbols and ornaments; and the continuation of Lithuanian Christian traditions. Researchers living in exile continued the research of the origin of crosses initiated by Jonas Basanavičius in 1912. Antanas Mažiulis and Jonas Grinius thought that crosses were of Christian origin while Marija Gimbutienė supported the hypothesis that crosses are derived from pagan traditions. Jonas Balys saw in crosses both Christian and Pre-Christian motives, Antanas Rūkštelė saw in them the influence of Christian art in various periods and of historical styles. Several articles dealt with more specific issues: Antanas Tamošaitis discussed the richly ornamented iron crosses attached to monuments, Žibuntas Mikšys discussed decoration issues, and Bronius Kviklys wrote about the history of the Hill of Crosses. Milda Richardson described the wooden crosses created by émigré folk artists for decorating the interior of houses.