Vilniaus vyskupijos Asavos, Butrimonių ir Rodūnios parapijiečių vartojamų kalbų tyrimas 1907 m

LTPublikuojami 8 dokumentai rusų k. su vertimu į lietuvių kalbą. Vyskupo Eduardo Ropo (Eduard von Ropp) nurodymai dėl vadovaujančių katalikų dvasininkų komisijos sudarymo vartojamų kalbų būklei trijose minėtose stipriai tautinės asimiliacijos paliestose parapijose (jos 70.80 km į pietus nuo Vilniaus) nustatyti. Trys komisijos protokolai savo turiniu yra unikalūs, daugiau tokių nė nežinome. Jie užfiksavo individualius 182 Asavos ir 142 Rodūnios parapijiečių parodymus, duotus su priesaika apie savo šeimų (nurodomas jų narių skaičius ir gyvenamoji vieta) vartojamas kalbas bendraujant šeimoje, kaimo bendruomenėje, meldžiantis namie ir bažnyčioje. Parodymai liudija apie laipsnišką paprastosios (artimos baltarusių kalbai) ir lenkų kalbų įsigalėjimą ir būdus, kaip buvo išstumiama seniau vartota lietuvių kalba. Net atskirose šeimose senieji dar kalbėjo lietuviškai, o jų vaikai ir anūkai jau mieliau vartojo slavų kalbas. Tarp aukštesniųjų socialinių sluoksnių slavų kalbos buvo įsigalėjusios daugiausia, beje, ten paprastoji kalba buvo išstumiama lenkų kalbos. Trys komisijos narių raportai vyskupui pateikė siūlymus dėl lietuvių ir lenkų kalbų vartojimo šių trijų parapijų bažnyčiose ir vaikų katechizacijos tvarkos.

ENEight documents in Russian and their translations into Lithuanian are published. They include the directives by Bishop Eduard von Ropp on the establishment of a senior clergy commission to determine the status of the languages spoken in the three mentioned parishes (located 70-80 km. south of Vilnius), greatly affected by national assimilation. The minutes of three meetings of the commission are unique, no other similar documents are known. They contain the individual testimonies of 182 parishioners of Asava and 142 parishioners of Rodūnia given under oath about the language spoken in their families (also indicating the number of household members and their place of residence), in the village community and while praying at home and in the church. The testimonies show that the "common" language (close to the Belarusian language) and the Polish language gradually became stronger and the ways how the previously used Lithuanian language was pushed out. There were even some families in which people of older generation still used Lithuanian while their children and grandchildren preferred Slavic languages. Slavic languages were most popular among the upper social ranks and they gave preference to the Polish and not the "common" language. The three reports by the members of the commission contain suggestions on the use of Lithuanian and Polish languages in the churches of the three parishes and the order for teaching the catechism to children.