Inter sacrum et profanum : религиозность женщин в панегиричеcкой литературе Великого Княжества Литовского в XVI-XVII веках

LTStraipsnyje siekiama apžvelgti, kaip moters ir Bažnyčios santykio, moters religingumo temos atsiskleidžiamos proginėje literatūroje. Bažnyčia, skirtingai nuo kitų visuomeninės veiklos sferų, buvo atvira moterų iniciatyvai ir labdaringa veikla buvo bene vienintelis viešas moters užsiėmimas, sulaukdavęs visapusiško teigiamo aplinkinių įvertinimo. Todėl moters, kaip pavargėlių, vienuolių, kunigų globėjos ir siekiančios dvasinio idealo pamaldžios bažnyčios dukters, paveikslas yra vienas ryškiausių nagrinėjamame šaltinyje. Šaltinis mums atskleidžia platų didikių labdaringos veiklos paveikslą: bažnyčių, vienuolynų ir dvasininkų rėmimas, prabangių siuvinėtų daiktų ir kitų reikalingų dalykų dovanojimas, įvairiapusė pagalba vargšams, prieglaudų lankymas ir darbas jose, dalyvavimas religinių brolijų veikloje ir pan. Šaltinyje pateikta informacija atskleidžia ir platesnius horizontus: galime stebėti, kaip praplečiamos moteriškos veiklos ribos. Nuolatos skatinama būti nuolankia ir paklusnia, globoti ir užtarti pavaldinius, visada pritarti vyrui, remdama savąjį tikėjimą moteris atsiskleidžia jau kaip aktyvi savo pozicijų gynėja. Tai rodo, kad nors normatyvinės nuostatos moterų atžvilgiu buvo aiškiai susiformavusios, kintanti kultūrinė situacija galėjo jas bent jau iš dalies keisti ir prireikus jos neišvengdavo manipuliavimo. [Iš leidinio]

ENThe article presents an overview of the relationship between the woman and the Church and addresses the topic of female religiosity in occasional literature. The Church, in contrast to other spheres of social activity, was open to female initiative, and charity was the only female engagement totally approved by others. For this reason, the image of the nurse for the weary, the monks and the priests as well as the devout daughter of the Church, striving for spiritual ideals, has been one of the most vibrant images in the studied sources. The focus of source in on the broader picture of charity by noblewomen: the support of churches, monasteries and clergy, the donations of lavish embroidery and other useful objects, the all-round aid to the poor, the work in the shelters, the participation in the work of religious fraternities, etc. The information, presented in the article, opens up before us some broader horizons: we can observe the expansion of the female activities. Always admonished to stay humble and submissive, to care and intercede for the subjects, to assent to her husband at any time and thus uphold the faith, the woman is revealed as an active defender of her stand. This shows that although the normative attitudes toward women had already been formed, they were subject to, at least, some change and, if necessary, could have been manipulated.