Iš Rasos šventės istorijos

LTStraipsnyje rekonstruojama Rasos šventės istorija - tai, kaip buvo rengiamos pirmosios šventės, kokią prasmę joms teikė šventės organizatoriai bei dalyviai, kaip intensyviai jie išgyveno vasaros saulėgrįžos laiką. Aptariamas to laikmečio kultūrinis kontekstas, šventės tradicijos ir XX a. įvykę jų pokyčiai Lietuvoje ir Latvijoje. Prisimenama, kaip klostėsi vasaros saulėgrįžos švenčių tradicija iki XX a. septintojo dešimtmečio. Daugiausia dėmesio skiriama pradžios akcentui - šventės atgaivinimui 1967 m., kai Rasos šventė pirmą kartą buvo surengta Kernavėje. Taip buvo įgyvendinta būrelio bendraminčių idėja atgaivinti vasaros saulėgrįžos šventės tradiciją ir nemažai tik etnografiniuose aprašuose išlikusių papročių paversti čia pat visų atliekamomis apeigomis, patirti ypatingos vietos ir ypatingo laiko sakralumą. Kernavės Rasos šventės savo dvasią išsaugojo dar gerą dešimtmetį, vėliau pamažu slopo, jėgos vėl įgavo Lietuvos Atgimimo Sąjūdžio priešaušryje. 1987 m. Kernavės Rasos šventėje pirmą kartą suskambėjo Tautinė giesmė - Lietuvos himnas. Rasos šventės atmosfera rekonstruojama iš jos organizatorių ir dalyvių prisiminimų, kuriuose akcentuojama šventėje patiriama dvasinė atgaiva ir vienybės su gamta, žeme išgyvenimas, sakralumo paieškos ir senojo lietuvių tikėjimo gaivinimas.Reikšminiai žodžiai: Rasos šventė; Ramuva; Sovietinė okupacija; Rasa festival; Ramuva; Soviet occupation.

ENThe article presents the reconstruction of the history of Saint Jonas' Festival - how the first festival was arranged, what meaning it was given by the festival organizers and participants, how intensive was their experience when they survived the time of summer solstice. Cultural context of those times, traditions of holidays and their changes in Lithuania and Latvia in the twentieth century have been discussed. The recollections about how the tradition of summer solstice festival used to develop until the sixties of the twentieth century. Main attention is given to the accent of the beginning – the revival of festival in 1967, when Saint Jonas' Festival was first held in Kernavė. So the idea to revive the tradition of summer solstice was implemented by a circle of the fold; and some manners, which lingered on only in ethnographic literature, were turned to the rituals played on the spot, and the sacredness of a special place and special time was experienced as well. The spirit of Saint Jonas' Festival in Kernavė was upheld for full decade and then gradually suffocated, and recreated in predawn of Lithuanian Revival Movement. National Song - Anthem of Lithuania – was first sung during Saint Jonas' Festival in Kernavė in 1987. The atmosphere of Saint Jonas' Festival is reconstructed from the memories of its organizers and participants, where the spiritual refreshment and unity with nature, land empathy, search for sacredness and the revival of old Lithuanian religion is experienced.

• Etnologija / Ethnology
• Archeologija / Archaeology