LT1989 m. Merkinėje įkurtas memorialas Dainavos krašto partizanams atminti; teritorijoje yra 150 paminklų, kuriuose įamžinta per 400 žuvusiųjų vardų. Tai vienintelis tokią didelę teritoriją užimantis memorialas Lietuvoje, skirtas įamžinti jos rezistencinei praeičiai. 2000–2001 m. Mokslo ir studijų fondo remtų tyrimų pagrindu siekiama išanalizuoti Kryžių kalnelio raidą ir įvertinti meninę jo kompozicijos raišką. Prasidėjus Atgimimui, Sąjūdžio Merkinės veikliosios grupelės pastangomis kapinių pakraštyje buvo pastatytas paminklinis akmuo su užrašu: „Lietuvos laukuose žuvusiems, iš Sibiro tremties lagerių ir kalėjimų nebegrįžusiems. 1941–1989“. Šis akmuo buvo Kryžių kalnelio memorialinio ansamblio pradžia. Merkinėje daug kam buvo žinoma, kad šalia kapinių esantis mokyklos stadionas įrengtas ant išniekintų partizanų palaikų. 1989 m. kunigui R.Puzonui pasiūlius įamžinti partizanų atminimą, buvo pastatytas medinis kryžius – pirmasis Kryžių kalnelio paminklas. 1990 m. pradėti rinkti duomenys apie Merkinėje žuvusius ir nužudytus partizanus. Vienas po kito ėmė kilti mediniai ir metaliniai jų atminimo kryžiai. 1993 m. pastatyta ir pašventinta koplytėlė, ji tapo svarbiau siu Kryžių kalnelio kompozicijos akcentu ir simboliu. Dauguma Kryžių kalnelio paminklų pastatyti ant kalnelio, šalia kapinių. Kiti kryžiai viena eile juosia stadioną, išryškindami jo perimetrą. Daugiausia medinių kryžių pastatyta memorialo plote prie mokyklos. Nors Kryžių kalnelyje daugiausia yra geležinių kryžių, bet didesnę meninę vertę turi mediniai paminklai ir kryžiai. Kryžių kalnelio kompozicija sukurta pagal pagrindinio jos autoriaus J.Kaupinio sumanymą; beje, neretai šiek tiek stokoja profesionalumo. Šiuo metu buvęs entuziazmas statyti kryžius Kryžių kalnelyje gerokai sumažėjęs.
ENThe Merkinė Memorial to the partisans of the Dainava Territory was created in 1989. In its territory there are more than 150 monuments with the names of about 400 victims engraved on them. In terms of size, the Merkinė Memorial is the largest memorial to the resistance movement in Lithuania. Using research carried out in 2000–2001 under the sponsorship of the Science and Studies’ Fund, the development of the Hill of Crosses is analyzed, and the assessment of the artistic presentation of its composition is made. On the initiative of the Merkinė Sajudis group, a stone with the inscription: “To those who perished in the fields of Lithuania and to those who did not return from exile in the camps and prisons of Siberia. 1941–1989” was placed in a corner of the cemetery at the start of National Rebirth Movement. It became the corner stone of the Hill of Crosses Memorial ensemble (fig. 1). Many Merkinė residents knew that the school stadium located next to the cemetery was built on the spot where the profaned remains of the partisans had been buried. In 1989, at the suggestion of Rev. Rokas Puzonas, a wooden cross was erected in their memory. It was the first monument on the Hill of Crosses (fig. 2). The collection of information on the partisans who perished in Merkinė started in 1990. Wooden or metal memorial crosses rose one by one. In 1993 a small chapel was built and sanctified. It became the most important symbol and accent of the composition of Hill of Crosses (fig. 4,5,6,7). The greater part of the monuments is placed on the hill, near the cemetery (fig. 8, 9, 10, 11, 12). A row of crosses circles the stadium emphasizing its perimeter (fig. 15). Wooden crosses are concentrated mostly in the memorial part bordering the school building (fig. 13). Although iron crosses outnumber the wooden ones on the Hill of Crosses, they are less active aesthetically (fig. 9,16).