Frazeologizmy w wierszach Henryka Mażula współczesnego poety wileńskiego
LTLiteratūros tekstuose gausu idiomų, kurios naudojamos kaip stilistinė priemonė ekspresyviam charakteriui sukurti. Idiomatiniai posakius dažnai naudoja ir šiuolaikiniai Vilniaus poetai. Straipsnyje šios išraiškos priemonės analizuojamos Henriko Mazulo kūryboje. Tiriamoji medžiaga rinkta iš dviejų autoriaus knygų: „Doszukac sie orla“ (1991) ir „Niedowidze, niedoslysze i niepokoje sie“ (2005). Tekstų analizė atskleidžia, kad poetas dažnai vartoja idiomatinius posakius tiek tradicine jų reikšme (pvz.: ni przypial ni przylatal, udawac greka, grochem о sciane, glupia ges, ges drobnomieszczariska, lezec krzyzem), tiek ir kūrybiškai modifikuota jų forma (pvz.: rozmieniac sie na drobne na bilon dag malki, sypiac na waleta z wiecznoscia, zapomniawszy na zycie). Idiomatinių posakių H. Mazulo kūryboje analizė atskleidžia, kad šios vaizdinės figūros pasižymi neišsenkamomis galimybėmis. Kurdamas tam tikrą kontekstą, pasitelkdamas formalias ir semantines modifikacijas, poetas skatina skaitytoją naujai perskaityti tradicines idiomas, suklusti ties jų reikšme ir tokiu būdu tampa kūrinio bendraautoriumi.
ENIn literary texts a great number of idioms, which are used as a stylistic device of highly expressive character, are being noticed. The idiomatic expressions are also frequently employed by contemporary poets from Vilnius. The aim of the present paper is to discuss the use of set expressions by H. Mazul. The data under investigation has been drawn from two volumes: Doszukac sie orla (1991) and Niedowidze, niedoslysze i niepokoje sie (2005). The analysis of the texts reveals that the poet quite frequently adopts idiomatic expressions in the way they are traditionally used (e.g. ni przypial ni przylatal, udawac greka, grochem о sciane, glupia ges, ges drobnomieszczariska, lezec krzyzem), as well as in artistically modified forms (e.g. rozmieniac sie na drobne na bilon tak mialki, sypiac na waleta z wiecznoscia, zapomniawszy na zycie). The use of idioms in H. Mazuls poetry reveals that set expressions are a stylistic device with endless possibilities. With the help of an appropriate context as well as formal and semantic modifications, the poet encourages the reader to reread idioms, contemplate on them and become a co-author of the text.
