Euro area enlargement : dilemmas and prospects

LTBeveik visos naujosios Europos Sąjungos valstybės narės pareiškė norą artimiausioje ateityje įsivesti eurą. Europos Sąjungos institucijų sprendimas dėl Lietuvos atskleidė euro zonos plėtros Vidurio ir Rytų Europos šalyse ypatumus ir problemas, kurias sunku paaiškinti grynai ekonomiškai, nes visos šalys turi bendrą rinką ir joms taikomi ekonominio augimo apribojimai yra gana nepalankūs. Straipsnyje nagrinėjama hipotezė, kad sprendimą dėl euro zonos plėtros lemia ne tik tai, ar tenkinami Mastrichto kriterijai, bet ir makroekonominių, institucinių ir politinių priežasčių visuma. Straipsnyje siekiama aptarti pinigų integracijos Vidurio ir Rytų Europoje problemą. Ne mažiau svarbi yra pažanga įgyvendinant šalių vyriausybių programose, konvergencijos programose ir nacionaliniuose euro įvedimo planuose numatytas priemones. Pateikiamos išvados ir pasiūlymai, kaip Vidurio ir Rytų Europos valstybės turi didinti pinigų integracijos stebėseną esant skirtingiems sprendimų dėl narystės euro zonoje priėmimo procese dalyvaujančių veikėjų požiūriams ir interesams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Euro įvedimas; Euro zonos plėtra; Euro zona; Mastrichto kriterijai.; Euro adoption; Euro area enlargement; Euro zone; Maastricht criteria.

ENAlmost all member states of the new European Union declared their wish to introduce the euro in the near future. The decision of the European Union institutions concerning Lithuania revealed the peculiarities and problems of the euro area enlargement to the Central and Eastern European countries, which are not easy to explain on a purely economic basis while all of them share the same market, and the economic growth restrictions imposed on them are quite disadvantageous. The article discusses a hypothesis that decision on the expansion of the euro zone is determined not only by fulfilment of the Maastricht criteria, but also by a complex of macroeconomic, institutional and political reasons. This article aims to discuss the problem related to the monetary integration in the Central and Eastern Europe. Of no less importance is the progress in implementing measures provided in the governments’ programmes, convergence programmes and national plans of the euro adoption of the countries. Conclusions and proposals are presented on how the Central and Eastern European states must strengthen the monitoring of the monetary integration under different standpoints and interests of the players in the decision-making process regarding the euro area membership. [From the publication]