Telšių - Kretingos geležinkelio nutiesimas (1930-1932)

LTLietuvos I Respublika (1918-1940), atgavusi Klaipėdos kraštą ir vienintelį tikrą jūrų uostą, neturėjo normalaus tiesioginio geležinkelio susisiekimo su atgauto krašto centriniais rajonais ir miestais. Klaipėda su Lietuva patogaus tiesioginio susisiekimo neturėjo. Tuomet buvęs geležinkelio tinklas neleido iš krašto vidaus (pvz., iš Kauno) lengvai nuvažiuoti į Klaipėdą. Tuomet esančiais geležinkeliais, neišvažiuojant į užsienį, tegalėta keleivius ir krovinius vežti iš Kauno į Šiaulius, tada - per Tauragę į Pagėgius, o iš čia Panemunės slėniais į Šilutę ir Klaipėdą. Kelias dėl vingių į vieną ar kitą pusę nepatogus, nerentabilus bei ilgas. Arčiau geležinkeliais tuomet šį nuotolį galima buvo įveikti važiuojant per užsienio valstybes - Latviją ar Vokietiją. Trumpiausias kelias - per Latviją. Iš pradžių, prijungus Klaipėdos kraštą, šis maršrutas ir buvo. Aišku, tik gavus uostą, Lietuvos visuomenė susirūpino ekonomiško kelio Lietuvos prekėms į Klaipėdą tiesyba. Nutiesus kelią Amaliai - Telšiai (1925-1926 m.), imta planuoti tolimesnė atkarpa Telšiai - Kretinga. 1928 m. gegužės 4 d. tą klausimą apsvarstė Lietuvos Respublikos Ministerių Kabinetas ir nutarė, kad, atsižvelgiant į kelio reikšmę Žemaitijai ir Klaipėdos uostui, Telšių - Kretingos geležinkelio tiesybos darbus pradėti 1928 m. pabaigoje. 1930 m. pasirašyta sutartis su Kopenhagos "Höjgaard & Schultz" firma. Baigiamieji darbai šiek tiek užtruko, kelias iškilmingai buvo atidarytas 1932 m. spalio 29 d., o faktiškai pradėtas eksploatuoti 1932 m. lapkričio l d.

ENThe first Republic of Lithuania (1918-1940), upon regaining the Klaipėda area, i. e. the only real seaport, did not have a direct railroad communication with the central towns and districts of the regained area. The existing railroad network did not provide the possibility to travel to Klaipėda from the inside part of the land (from Kaunas, for instance). Apart from foreign travels the railroad provided the possibility to carry cargos and passengers from Kaunas to Šiauliai, then, via Tauragė to Pagėgiai, and from there, through Panemunė valleys, to Šilutė and Klaipėda. Due to bends to one or another side the road was inconvenient, unprofitable and long. Then the distance could be travelled by railroad via foreign countries, i. e. Latvia and Germany. The shortest road was via Latvia, which was the route outright upon regaining the Klaipėda area. Lithuanian society was naturally concerned with the construction of an economical road for travelling of Lithuanian goods to Klaipėda outright after regaining the seaport. Upon construction the Amaliai – Telšiai road (in 1925-1926), the further section Telšiai – Kretinga was planned. On 4 May 1928 the issue was discussed by the Cabinet of Ministers of the Republic of Lithuania and the decision was made, taking into consideration the significance of the road to Samogitia and Klaipėda seaport, to commence the works on construction of railroad Telšiai – Kretinga at the end of 1928. In 1930 the contract with Copenhagen’s company “Höjgaard & Schultz” was signed. The final works were delayed to a certain extent, but the road was inaugurated on 29 October 1932 and the actual operation commenced on 1 November 1932.