Albertas Juška. Mažosios Lietuvos mokykla

LTRecenzuojama knyga skirta svarbiems Mažosios Lietuvos kultūros aspektams nušviesti. Vertas pagarbos autoriaus užmojis apžvelgti Mažosios Lietuvos mokyklos raidą per 400 metų. Juškos knyga - nelengvas uždavinys recenzentui dėl daugelio priežasčių: didžiulė apimtis, neaiškiai formuluojami autoriaus tikslai įvade ir kita. Pirmiausia susiduriame su "žanro problema". Peržvelgus turinį akivaizdu, kad knygą sudaro dvi kontrastingos dalys: pirmoji pretenduoja į mokslinę švietimo raidos kultūriniame-etnografiniame Mažosios Lietuvos regione XVI - XX a. analizę, antroji - faktografinė, kurioje aprašoma Klaipėdos krašto mokyklų istorija ir švietėjų biografijos. Daug abejonių kelia pirmieji du knygos skyriai. Vienas jų, skirtas mokyklų situacijai Kryžiuočių ordino valstybėje, atrodytų logiškas, bet daugybė pavartotų dar XX a. pirmojoje pusėje sukurtų klišių nuveda autorių trafaretiniu istoriografijos keliu, kartojant daugiausia P. Vileišio teiginius, ypač kai kalbama apie Ordino politiką prūsų atžvilgiu. Pernelyg lengvai autorius traktuoja ir tiesiogiai su pasirinkta tema apie mokyklas susijusius klausimus ir problemas. Autorius dažnai cituoja dokumento originalų pavadinimą, kurio jis pats nėra matęs, o po to nurodo, jog šis dokumentas jau buvo publikuotas kito autoriaus darbe, taip ignoruodamas visuotinai priimtas normas, kurių būtina laikytis moksliniame darbe. Vertingiausia šios knygos dalis - antroji, kur nuosekliai dėstoma Klaipėdos krašto visų pakopų mokyklų istorija, stengtasi surinkti visus publikuotus bei Lietuvos valstybiniame archyve saugomus dokumentus apie krašto mokyklas.

ENThe reviewed book is dedicated to the important aspects of culture of the Little Lithuania. The author’s striving for an overview of cultural development of the Little Lithuania during a 400 hundred years’ period is truly estimable. Juška’s book is a complicated task for a reviewer due to the following reasons: the big volume, vagueness of the author’s goals, formulated in the preface, etc.. First of all, we face the “genre problem”. Upon viewing the content, it is obvious that the book consists of two contrastive parts: the first one pretends to be a scientific analysis of the development of education in the cultural-ethnic region of the Little Lithuania in the 16th – 20th century, the second part is factographic, describing the history of schools of Klaipėda area and presenting biographies of educators. The first two chapters of the book raise many doubts. One of them, dedicated to the school related situation in the Teutonic Order would seem to be logical, but the use of clichés, developed in the first half of the 20th century leads the author down the path of patterned historiography, mostly repeating P. Vileišis’s statements, especially when discussing the Order’s policies with regard to Prussians. The author treats the issues and problems, directly relating to the selected schools topic in a rather simplistic manner. He frequently cites the original title of the document, which he actually has not seen and then states that the document has been cited in another author’s work, thus ignoring the universally accepted norms to be observed in a scientific research. The valuable part of the book is the second one, providing a consistent history of all levels schools of Klaipėda area, where attempts are made to collect all the documents on the schools, both published and stored in the Lithuanian State Archives.