Kas, su kuo ir kaip lygintina lietuvių (Lietuvos valstybės) ir kitų baltų christianizacijoje?

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėKas, su kuo ir kaip lygintina lietuvių (Lietuvos valstybės) ir kitų baltų christianizacijoje?
Kita antraštė
  • What should be compared with what and how in the Christianization of Lithuanians (Lithuanian State) and other Balts?
  • Christianization process of Lithuania and other Balts : what, how and whom with it might be compared?
AutoriaiŠčavinskas, Marius
LeidinyjeActa historica universitatis Klaipedensis [AHUK]. 2005, t. 11, p. 7-21
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTChristianizacija; Lietuviai; Baltai; Komparatyvistika; Klaipėda
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnis skirtas išsiaiškinti kas su kuo ir kaip galima lyginti lietuvių ir kitų baltų christianizaciją. Lietuviai vieninteliai iš baltų XIII a. sukūrė savo valstybę, tapdami istorijos subjektu (valstybe). Kitos baltų gentys tapo istorijos objektais. Misionierius į tai atsižvelgdavo: vienas reikalas tartis su kiekvienos genties vaduku ir kitas reikalas su asmeniu, kuriam paklūsta tie genties vadukai. Skirtingas valdžios galių santykis lėmė ir skirtingus sprendimus: pvz. Mindaugas galėjo sau leisti reikalauti priklausymo tik nuo popiežiaus vyskupo, tuo metu nei vienas baltų genties politinis vadovas to negalėjo. Vakarų baltai tapo Vokiečių ordino nukariautais valdiniais, tad apie vietinių vadukų valdžios legitimaciją, (visa tai vyksta tik krikšto dėka be užkariavimo priemaišos) mes kalbėti negalime. Su Mindaugo Lietuva (juo labiau Gedimino ar Jogailos), vaizdas yra visiškai skirtingas: Mindaugas 1251-1253 m. legitimavo savo valdžią gaudamas karūną. Per krikštą karūną gavo ir Jogaila (1386 m.). Šie svarbūs skirtumai neleidžia Lietuvos ir baltų christianizacijos suplakti į vieną ir tą patį procesą. Todėl darosi aišku, kad Lietuvos christianizacijos procesą reiktų lyginti su Vidurio Europos bei Skandinavijos. Joms ir Lietuvai būdingi šie christianizacijos veiksniai: 1) krikščionybės nuleidimas „iš viršaus į apačią“ 2) valdžios legitimacijos siekis 3) krikščioniškos valstybės sukūrimas 4) pagonybės naikinimas 5) savarankiškų bažnytinių provincijų sukūrimas 6) prievartos elementai misijose. Pastaruoju atveju buvo skirtumas kas tai daro: ar savas valdovas, ar užkariautojas. Vis tik Lietuva išgyveno Kryžiaus karus, kaip buvo atsitikę ir su istorijos objektais. Bet Lietuvos christianizacijos proceso išvados buvo labai panašios kaip ir Vidurio Europos šalių. Taigi lyginimas atskleidžia kuo Lietuvos christianizacija buvo panaši, o kuo skyrės [Iš leidinio]

ENThe article deals with the question of how to do a comparative study of the Christianisation process of the Lithuanians and other Balts. Using the comparative method to compare the subjects of the analysis, which must be first identified, the author seeks to find regular correspondences and exceptions. The author suggests the use of a methodology of comparison between the experiences of the various Baltic tribes, such as Prussian and Lithuanian. However the author goes further and suggests that the Balts as a whole, as well as some separate Baltic tribes, be compared to other nations in the European context. But how should these targets be compared? It is not enough to declare that Lithuania and the other Baltic countries are countries of East/Central Europe, and that therefore the processes that took place here were (almost) identical. It is essential to define whether we are talking about historical objects (passive participants) or about subjects (active players). Lithuanians were the only Balts that formed their own state, thus becoming subjects (active players) in the historical process. Their Christianisation process was different from that of the other Balts. The author first talks about the Balts as a bloc, then they are compared with other areas (non-Balts) or among themselves, making a distinction between independent nation building and Christianisation and the Christianisation of conquered tribes. The Lithuanians’ distinct Christianisation experience makes it necessary to look for analogues elsewhere. The author tackles these questions with strict logic.

ISSN1392-4095, 2351-6526
Mokslo sritis
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/1764
Atnaujinta2018-12-17 11:35:00
Metrika Peržiūros: 10    Atsisiuntimai: 2