Paskutinių lietuviškų Jono Kazimiero sidabrinių ir auksinių monetų kalybos apimtys
LTStraipsnyje pateikiama pirminė archyvinė informacija apie XVII a. 2 pus. paskutinių lietuviškų Jono Kazimieros sidabrinių ir auksinių monetų apimtis. 1664 m. buvo sudarytas Vilniaus komisijos komisarų ir Tito Livijaus Boratinio dviejų dalių sutartis, pirmojoje dalyje dėl varinių šilingų ir antrojoje dėl sidabrinių bei auksinių monetų kaldinimo. Auksinių ir sidabrinių turėjo būti nukaldinta už 15 tūkst. auksinų ir visa suma turėjo atitekti valstybei. Žinomos nukaldintos penkių rūšių auksinės ir sidabrinės monetos (trečiokai, šeštokai, ortai, pusdukačiai, dukatai). Manoma, kad visų rūšių monetų buvo nukaldinta po lygiai (už 3000 auksinų). Pateikiamos šių monetų iliustracijos. Bendrais bruožais aptariama valstybės monetarinė politika, pinigų vertės nustatymas ir kt.Reikšminiai žodžiai: Monetos; Kalyklos; Iždas; Taleris; Dukatas; Monetų kalyklos; Trečiokai; Šeštokai; Ortai; Pusdukačiai; Grašis.
ENThe article supplies firsthand archival information about the scope of the mintage of the last Lithuanian silver and gold coins of Jonas Kazimieras in the second half of the 17 c. In 1664 the Commissioners of Vilnius made a two-part contract with Tito Livo Burattini for the mintage of copper shillings (first part) and silver and gold coins (second part). Gold and silver coins were supposed to be minted to the value 15 thousand auksinai and the whole sum was supposed to belong to the state. It is known that five types of gold and silver coins were minted (threepences, sixpences, ortai, half-ducats, ducats). It is thought coins of each of the five types were produced to the value of 3,000 auksinai. Illustrations of the coins are provided. There is general discussion of national monetary policy, the setting of the value of a currency, etc.
