Tatarzy litewscy wobec władzy państwowej, od epoki wczesnonowożytnej po koniec wieku XX

• Lithuanian Tatars in relation to state authorities from the Early Modern period to the end of the 20th century
• Lietuvos totorių pozicija valstybės valdžios atžvilgiu (nuo ankstyvųjų naujųjų laikų iki XX a. pabaigos)

LTLDK teritorijoje totoriai atsirado XIV a. Totoriai stengėsi prisitaikyti prie principų, viešpatavusių istorinės Lietuvos žemėse. Tai buvo taisyklės, kurias diktavo krikščioniška aplinka (jos liko beveik nepakitusios), taip pat administracinės valdžios reglamentai (jie keitėsi kelis kartus sulig šios teritorijos valstybinės priklausomybės kaita). Musulmonai beveik nepraktikavo daugpatystės, jų išpažįstamas islamas perėmė aplinkos tikėjimų elementus, o tai švelnino konfliktus su krikščioniška aplinka. Tiesa, totoriai pažeidinėjo valdžios draudimus: vedė krikščiones, samdė krikščionis tarnus, pardavinėjo savo žemes, apdėtas privalomos karo tarnybos prievole, įsigydavo bajorų valdas, verbavo vėliavas, taip pat nuomojo prekybos muitą. Totoriai taip pat pabrėždavo savo lojalumą tiek LDK, tiek Abiejų Tautų Respublikos valdžios atžvilgiu: tarnavo jai ne tik kaip vertėjai ir raštininkai palaikydami ryšius su islamo pasauliu, bet taip pat kaip kareiviai, tai buvo beveik masinis reiškinys. Žlugus Lenkijos ir Lietuvos valstybei daugelis jų taip pat liko lojalūs naujajai valdžiai. 1830-1831 m. ir 1863-1864 m. sukilimų metu dauguma jų liko pasyvūs, nedidelė dalis rėmė Rusijos valdžią, dar mažiau - prisijungė prie sukilėlių. Praeityje totoriai prisitaikė prie daugumos diktuojamų taisyklių, jų garbingas elgesys (kaip ir karaimų) ne kartą buvo pavyzdys krikščionims. Be to, totoriai visada liko lojalūs valdžiai ir dažnai tai pabrėždavo.

ENTatars emerged in the GDL in the fourteenth century. Tatars tried to adapt to the principles dominated in historical Lithuanian lands. Those were the rules which were dictated by Christian environment (which remained almost unchanged), as well as the administrative government regulations (which changed several times level with the change of state depedendance of the following territory). The muslims hardly ever practiced polygamy, their professed Islam took over the elements of environmental faith, which mitigated conflicts with Christian environment. It is true that the Tartars infringed prohibitions of the government: they used to marry Christians, hired Christian servants, sold their lands taxed by the obligation of compulsory military service, used to acquire the holdings of nobility, recruited flags, as well as leased commercial duty. Tartars also accented their loyalty in respect of the governments of both the GDL and Polish–Lithuanian Commonwealth: they served it not only as translators and scribes as to maintain links with the Islamic world, but also as soldiers, and it was almost a mass phenomenon. After the collapse of the Polish-Lithuanian state, many of them also remained loyal to the new government. During the uprisings in 1830-1831 and 1863-1864, most of the remained passive, a small part supported the Russian government, and even less - joined the rebels. In the past, the Tartars adapted to the most dictated rules, their respectable behavior (like the Karaites) was the example to the Christians time and again. In addition, the Tartars always remained loyal to the government, and they often pointed that.