Tell me who is your Other and I will tell who You are. Imaginary identities in contemporary Lithuanian art

LTStraipsnyje analizuojama, kaip politiniai pokyčiai keičia politinę vaizduotę. Aptardami politinę vaizduotę turime analizuoti ne tik įsivaizduojamas identifikacijas, bet ir nustatyti, kas yra tas Kitas, kuriam subjektas vaidina vieną ar kitą vaidmenį. Analizuojami fantazijos ir nerimo fenomenai. Fantazija dažniausiai siūlo ir konstruoja tam tikrą laikiną įsivaizduojamą identifikaciją; nerimas, priešingai, šią identifikaciją panaikina. Santykis tarp fantazijos ir nerimo tampa akivaizdus aptariant tokius reiškinius kaip multikultūralizmas ir fundamentalizmo baimė: multikultūralizmas remiasi fantazijomis, kurias susikuriame apie kitą; tačiau vos tik tas kitas ima neatitikti mūsų lūkesčių, šios fantazijos paradoksaliai sužlunga ir akimirksniu virsta fundamentalizmo baime. Tą pačią struktūrą galime aptikti nagrinėdami ir subjekto santykius su vadinamuoju didžiuoju Kitu: didžiojo Kito akivaizdoje subjektas patiria nerimą ir prisiima vienokią ar kitokią poziciją (perversyvus nerimas, isteriškas nerimas, psichotinis nerimas). Santykis tarp fantazijos ir nerimo tampa ypač komplikuotas aptariant seksualinės giminės tapatybes. Svarbu nustatyti, į kurį Kitą yra atsižvelgiama, konstruojant vienokias ar kitokias seksualinės giminės tapatybes. Simbolinės galios plotmėje galima išskirti du Kitus: Kitą, priklausantį sovietiniam totalitariniam režimui, kuris moteris priverstinai reprezentavo kaip politinius veikėjus, ir kapitalistinio režimo Kitą, kuris moteris reprezentuoja kaip geismo objektus. Šis dvigubas stebėjimo ir pajungimo mechanizmas sukelia moteriškojo subjekto psichotinį nerimą, kuris verčia atmesti ir paneigti fantazijas apie moteriškąją tapatybę.

ENThe article analyzes how political alterations change political imagination. While discussing the political imagination, we must analyze not only imaginary identities, but also determine who is that Other, whom the subject plays one or another role. The phenomena of fantasy and anxiety have been analyzed. Fantasy usually offers and constructs some temporary imaginary identification, and the anxiety, by contrast, repeals this identification. Relationship between the fantasy and anxiety becomes obvious during serious discussions of such phenomena as a fear of multiculturalism and fundamentalism: multiculturalism is based on the fantasy that we create about the other one, but as soon as the other one fails to meet our expectations, this imagination, paradoxically, collapses and instantly turns into the fear of fundamentalism. The same structure can be detected considering the relations of subject with a so-called the great Other: to the face of the great Other, subject experiences and takes one or another position (perversive anxiety, hysterical anxiety, psychotic anxiety). Relationship between the fantasy and anxiety is particularly complicated during discussion of family sexual identities. It is important to determine which of the Other is taken into account while building one or another of sexual identities of family. Within the plane of symbolic power, two Others may be distinguished: the Other belonging to the Soviet totalitarian regime, which represented women by force as politicians, and the Other of capitalist regime, which represents women as objects of lust. This double mechanism of supervision and subjection causes psychotic anxiety to the female subject, which leads to rejection and denial of fantasies about female identity.