Pinigų cirkuliacijos Lietuvoje bruožai 1915-1919 m
LTPirmojo pasaulinio karo metais Lietuvos pinigų apyvartos struktūra, priklausomai nuo karinių veiksmų, okupacinės valdžios politikos ir tarptautinės padėties, nuolat kito. Iki 1919 m. vidurio įvairių atsiskaitymo priemonių vaidmuo tarpusavio atžvilgiu buvo nuolat kintantis. Išskiriami keturi pinigų cirkuliacijos raidos etapai, paskutiniame jų - nuo 1919 m. pr. iki balandžio mėn. pab. susiformavo dvi skirtingos pinigų apyvartos zonos. Esminiai šių zonų skirtumai buvo - masinė menkaverčių rusiškų ir bolševikinių piniginių vienetų ir surogatų cirkuliacija (Lietbele) ir mišri vokiškų, carinių bei vietinės emisijos (Lietuvos Respublikoje) pinigų cirkuliacija. Vilniaus kraštą išvadavus iš Raudonosios Armijos, nepriklausomos Lietuvos valdžiai teko imtis veiksmų suvienodinti padėtį atsiskaitymo priemonių apyvartos srityje - likviduoti bolševikinį palikimą tuo metu, kai į apyvartą ėmė skverbtis lenkiški pinigai, o nacionalinę valiutą atstojo ostmarkės, pervadintos auksinais ir skatikais. Šis pinigų apyvartos įvertinimas aktualizuoja naujus ateities tyrimo uždavinius. Išryškėjęs problemos sudėtingumas skatina įvairiapusiškai įvertinti Pirmojo pasaulinio karo padarinius - gyventojų nuostolius pereinant nuo vienos prie kitos rūšies atsiskaitymo priemonių, atskleisti visus valdžios veiksmų algoritmus, taikytas priemones ir būdus. Pagaliau yra svarbu įvertinti visos visuomenės elgseną ir jos dinamiką tokioje padėtyje, kai nuolat kito ne tik pinigų kursas ir vertė, bet ir kas pusmetį keitėsi patys pinigai, o iki tol naudoti kurį laiką tapdavo uždraustomis atsiskaitymo priemonėmis.
ENDuring the First World War, structure of Lithuanian monetary circulation varied depending on military actions, policy of occupation authorities and international political situation. By mid of 1919, the role between means of payment was constantly changing. Four stages in the development of monetary circulation may be distinguished, two different areas of money circulation formed during the last one - since the beginning of 1919 until the end of April. Substantial differences in these areas were: mass circulation of Russian negligible value and the Bolshevik monetary units and substitutes (Lietbele), and mixed monetary circulation of German, czarist and local emission (in Republic of Lithuania). After the liberation of Vilnius region from the Red Army, the government of independent Lithuania had to take steps for the unification of situation in the area of means for circulation settlement – to eliminate the Bolshevik legacy at that point when the Polish currency began to penetrate into the circulation, and ostmarks served as national currency under the name of gold and pennies. This assessment of monetary circulation is topical for new challenges in the future researches. The complexity of the problem shown up promotes universal assessment of consequences of the First World War – the loss of population during the transition from one to the other types of payment instruments, to disclose the algorithms of all government actions as well as instruments and techniques used. Finally, it is important to consider the behavior of the whole society and its dynamic in such a situation where not only the monetary rate and value changed regularly, but the money itself changed every six months, and the ones used by then became prohibited means of payment for a while.
