Lietuvos policija ir nepilnamečiai nusikaltėliai 1938-1940 metais

LTStraipsnyje nagrinėjamos nepilnamečių baudimo, įstatymų leidybos problemos, susijusios su tarpukario Lietuvos baudžiamaisiais įstatymais. Analizuojama policijos veikla bei jos santykiai su auklėjimo ir drausmės įstaigomis. Aprašoma kvotos pareigūnų veikla. Aptariama nepilnamečių globos problemos ir nepilnamečių nusikaltėlių reikalų policijos nuovadų vaidmuo globos procese. Pagrindinė nepilnamečių nusikalstamumo augimo priežastis tarpukario Lietuvoje - per mažos investicijos į socialinę sferą. Asocialių šeimų nepilnamečiai kėlė daugiausia problemų. Nebuvo nuoseklios prevencinio darbo sistemos. Įtariamųjų nepilnamečių ikiteisminės kvotos sistema ir teismų vykdomas jų baudimas, kaip ir kitose Vakarų šalyse, rėmėsi 1925 m. IX tarptautinio penitencinio kongreso nuostatomis. Per visą tarpukario laikotarpį Lietuvoje nebuvo priimtas šeimos įstatymas. Įstatymiškai iki galo nebuvo sureguliuoti santykiai tarp asocialių tėvų ir jų vaikų. Iki Sovietų okupacijos toks įstatymas nebuvo svarstytas. Žinių rinkimo apie atostogaujančių nepilnamečių nusikaltėlių artimuosius sistema nebuvo pakankamai efektyvi, ją reikėjo tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos realijas. Visos institucijos, kurios globojo vaikus, veikė atskirai. Iš šių organizacijų nebuvo sukurtas koordinuojantis globos komitetas, kad būtų buvę galima vykdyti bendrą nepilnamečių globos politiką, įtraukiant ir nepilnamečių nusikaltėlių problemų sprendimą. Dviejų nepilnamečių nusikaltėlių reikalų nuovadų, įsteigtų Kaune ir Vilniuje, nepakako spręsti nepilnamečių nusikalstamumo ir globos problemoms visoje Lietuvoje.

ENThe article, first of all, analyses the problems concerning the punishment of juvenile offenders and the interwar Lithuanian penal law which influenced and regulated the punishment and guardianship of juvenile delinquents. The authors also discuss police activities in this sphere and the relationship between the police and educational-disciplinary institutions; much attention is paid to interrogators' work done to present the material collected before court. The emphasis is also laid on the issue of guardianship of such delinquent children and the role of police stations and their officials in this process. The authors also claim that the family law was not fully developed in pre-war Lithuania because the relationship between parents and their children (especially in asocial families) was not regulated legally. In addition, the system of collecting data about the immediate family of juvenile offenders on vocation' was not effective enough; it had to be improved according to the realities of Lithuania. The guardianship institutions, taking care of juvenile offenders, functioned independently. As a result, there was no guardianship committee established which could have coordinated a uniform policy of juvenile guardianship and solved emergency problems in dealing with juvenile offenders. Therefore, the establishment of two police stations for juvenile offenders in Vilnius and Kaunas was not enough to solve the problems of juvenile crime and the guardianship of the children involved in it throughout Lithuania.