Internationalization of universities: a typology of Šiauliai University culture

LTŠiame straipsnyje naudojama Sporn'o organizacinės kultūros tipologija vystant universitetų dalyvavimo internacionalizavimo procese konstruktą. Ir kolegialus procesas, ir vykdomoji valdžia yra pripažįstami kaip būtini padėti universitetui įgyvendinti nepriklausomą integruotą visą universitetą apimantį internacionalizavimą, atsižvelgiant į nuolat besikeičiančius globalius aplinkos reikalavimus. Kai į internacionalizavimą žiūrima kaip į organizacinį prisitaikymą globaliame pasaulyje, jį reiktų apibrėžti vadovavimu, tuo pačiu oficialiai įtvirtinant strateginį planavimo procesą, kuris yra svarbus tuo, kad įvertina organizacijos kultūros įtaką. Universiteto kultūros orientacija ir stiprybė, bei funkcionavimo struktūra gali kliudyti strategijoms, naudojamoms paskubinti internacionalizavimą arba palengvinti jį. Pateikiamas iliustruojantis pavyzdys - Šiaulių universiteto kultūros tipologizavimas internacionalizacijos aspektu. Analizuojant aukštojo mokslo internacionalizaciją Šiaulių universitete pastebėta, kad per 10 universiteto gyvavimo metų šis universitetas aktyviai žengia internacionalizacijos link. Straipsnyje analizuojami procesai, parodantys Šiaulių universiteto (ŠU) internacionalizacijos lygmenį. 2007 m. ŠU patvirtino 2007-2013 m. tarptautinę strategiją, kurios plėtros pagrindą galime įvardyti kaip universiteto viziją, kuri taip pat apima internacionalizacijos komponentus. Vieni iš pagrindinių uždavinių, siekiant įgyvendinti apsibrėžtus tikslus, buvo apibrėžti kaip studijų programų ir modulių, pasižyminčių europinio lygmens turiniu, kūrimas ir taikymas. Konstruktas padeda suprasti skirtingus internacionalizavimo aspektus ir gali padėti sprendimų bei tyrimų srityje.

ENThe paper begins with an explication of the concepts of internationalization and globalization followed by a brief review of the need for the internationalization of universities Unique characteristics of universities are described and the concept of organizational culture is discussed in relation to the process of internationalization of universities. Several examples of measurement indicators of the process of internationalization are provided as a background for an illustrative one-example comparison.