Rendering Benjy's narrative in the lithuanian translation of William Faulkner's novel The Sound and the Fury
LTStraipsnis analizuoja skirtumus tarp Viljamo Folknerio romano "Triukšmas ir įniršis pirmo skyriaus originalo ir jo vertimo į lietuvių kalbą remiantis lygiagrečiojo tekstyno metodika. Satistiškai apdorojus originalų tekstą, pastebėta, kad rašytojas tikslingai naudoja lingvistines netaisyklingos vartosenos ir pasikartojimo priemones tam, kad perteiktų neįprastą pasakotojo pasaulėvaizdį. Aprašomosios komparatyvinės analizės tikslas - įrodyti, kad lietuviškas vertimas nėra nuoseklus verčiant tuos teksto vienetus, kurie yra stilistiškai reikšmingi originaliajame tekste. Apibendrinus duomenis galima teigti, kad vertimo diskursas stipriai skiriasi nuo originalo diskurso dėl nenuosekliai traktuojamų stilistinių priemonių, pagerintos sakinių sintaksės, padidinto leksinio dažnio bei kitų pokyčių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vertimo studijos; Stilistika; Nenorminė vartosena; Pakartojimai; Transpozicija; Translation studies; Stylistics; Deviation; Repetition; Foregrounding; Transposition.
ENThe current article describes the differences emerging from the comparison of William Faulkner’s novel the Sound and the Fury and its translation into Lithuanian by Violeta Tauragienė. The analysis focuses exclusively on the narrative of Benjy which represents a specific case of inventively using the deviant and repetitive patterns on both lexical and syntactical levels. The article argues that it was the literary intention of Faulkner to employ these linguistic devices in order to create the unusual voice of the narrator. Words of high frequency, the emphasis on simple syntax, and grammatically deviant expressions create a unique individual narrative voice and generate thematic symbols. The comparative analysis of Benjy’s narrative and its translation into Lithuanian involves identifying and treating the patterns of stylistic significance as translation units in discussing the changes that resulted from the translator’s interpretation. The descriptive comparative approach to the texts shows that the translator is inconsistent in rendering the stylistically prominent patterns present in the original text in result of which the translation exhibits a substantial shift on discourse level. [From the publication]
