Theorie und Praxis des Vergleichs in der europäischen Geschichte des Mittelalters. Der Fall Litauen in makrohistorischer Perspektive

• Vokiečių kalba / German
• Lietuvių kalba / Lithuanian

LTKaraliaus Mindaugo karūnavimo prieš 750 metų problema yra aktuali visos Europos istorijos kontekste, nors pirmiausia liečia Lietuvos kaimynus - rusus, lenkus, vokiečius, latvius. Vokietijos istorija teikia labai daug peno apmąstant tautos ir valstybės (tautinės valstybės) raidą. Vokietija XX a. III deš. vadinosi Vokietijos imperija, nors buvo parlamentinės demokratijos valstybė. Visuotinai pripažinta, kad visuomeninė sąmonė nebuvo pakankamai subrendusi respublikai. Viduramžių ir šiuolaikinės imperijos tradicijos viešojoje erdvėje lėmė Trečiosios imperijos susiformavimą. Beveik tūkstantmetė imperinė tradicija neabejotinai žlugo tik su 1945 m. kapituliacija. Tačiau vokiečiai negalėjo sukurti tautinės valstybės tol, kol 1990 m. nesusivienijo dvi vokiečių valstybės. Bet istorikai pažymi, kad Vokietijos susiskaldymo laikotarpiu imperijos idėja (imperijos mitas) buvo atgimusi ne kartą, ir kad tik 1990 m., dar kartą patvirtinus Vokietijos rytų sieną ties Oderiu ir Neise, galima kalbėti apie to imperinio mito pabaigą. Vokietijos ir Lietuvos istorijos paralelių esama ne vienos. Šių tautų ir valstybių raidos palyginimai gali būti naudingi apskritai tautinių valstybių problematikai tirti. Vertinant 1253 m. įvykius kaip sudėtinę dalį visos Europos istorijos, Lietuvos valstybės kūrimą norisi sieti su jos daugiakultūriniu pagrindu. Istorikai negali nepabrėžti šio aspekto. Ir tai jau ne vien mokslo, bet ir politikos dalykas.

ENThe problem of crowning of King Mindaugas 750 years ago is relevant in the context of history of entire Europe, although first and foremost it is more relevant to the neighbours of Lithuania, i. e. Russia, Poland, Germany and Latvia. The history of Germany provides a lot of information for cognition of development of the nation and the state (a national state). In the twenties of the 20th century Germany referred to itself as an empire, although it was a state of parliamentary democracy. It is universally recognized that the public conscious was not sufficiently matured for a republic. The traditions of the medieval and modern empire, alive in the public space, determined the emergence of the Third Reich. The almost millennium-long empire tradition fell down only with the capitulation of 1945. The Germans were not able to create a national state till the reunification of the two German states in 1990, but the historians emphasize that during the period of division of Germany the idea (myth) of empire was revived more than once and only in 1990, upon a repeated confirmation of the Eastern border of Germany by the Oder and the Lusatian Neisse, one could speak of the end of the myth of the empire. There is more than one parallel between the history of Germany and Lithuania. Comparisons of the development of the two nations and states can be of use for studying of the problems of national states in general. When evaluating the events of 1253 as a composite part of the history of the entire Europe, the creation of the state of Lithuania is attempted to be related with its multicultural basis. Historians cannot leave the aspect not emphasized but this is not only a researching, but also a political subject.