Ideology of (ethno)confessionalism : the identity of the other

LTStraipsnio objektas - istorinių šaltinių, senųjų raštų, tautosakos tekstų sklaida "Kito", kaip reikšmingos mitinės ideologemos, aspektu. Tikslas - parodyti "Kito", kaip savito reiškinio, sklaidos galimybes ir apibrėžti įvairovės ribas senojoje lietuvių kultūroje. Save mes suvokiame, pasak Marselio Mauso lunité du genre humain ("žmogiškosios esaties bendrume"), kai abstrahuojame ir identifikuojame istorinę patirtį, pajuntame panašumus ir skirtumus idėjų ir vertybių sistemose, suskaldome pasaulio vienovę, įsivesdami "Kito" tapatybės sąvoką. "Kitas" straipsnyje yra siūlomas kaip viena iš ryškiausių individualybės interpretacijų. Stebėdami lietuvių gyvenimą, religines misijas atliekantys kitataučiai tapo senosios kultūros saugotojais. Kartu jie užfiksavo ir lietuvių požiūrį į "Kitus", gyvenančius tarp jų, bet besielgiančius pagal kitokio - chtoniškojo pasaulio kanonus, t. y. raganaujančius, draugaujančius su velniais, buriančius ir pan. Vienas iš įdomiausių istorinių paliudijimų apie lietuvius - 1718-1719 m. įrašas Vilniaus jėzuitų akademinės kolegijos pastoracinės veiklos dienoraštyje (Liber Fructuum Spiritualium). Tradicinėje bendruomenėje yra daug ideologinių priešpriešų tarp savo ir svetimo, panašaus ir skirtingo, paprasto ir nepaprasto. "Kitas" traktuojamas įvairiausiais lygmenimis: tautybės požiūriu, pagal religinę ar socialinę skirtį, lytinę priklausomybę. Mitinė mąstysena dabar skatina kitaip suvokti "Kitą". Būti kitokiam tampa madinga. Bet mitinė suvoktis, kad "Kitas" ar kitaip besielgiantis yra pavojingas, turi išlikti, kaip ir mūsų tradicijomis grindžiama refleksija.Reikšminiai žodžiai: Identitetas; Kitas; Etnokonfesionalizmas; Identity; The other; Ethnoconfessionalism.

ENThe subject of the article is dissemination of history sources, old manuscripts and folklore texts in the aspect of the “Other” as a significant mythical ideologeme. The aim is to show the possibilities of dissemination of the “Other” as a peculiar phenomenon and define the limits of diversity in the old Lithuanian culture. According to Marcel Mauss’s lunité du genre humain (“in the affinity of the human being”), we perceive our “we”, when we abstract and identify the historical experience, feel the similarities and differences in the systems of ideas and values, fragment the unity of the world by introducing the concept of identity of the “Other”. The “Other” in the article is proposed as one of the most vivid interpretations of individuality. When observing the life of Lithuanians, foreign-born persons, performing religious missions, became the keepers of the old culture. In addition, they also noted the Lithuanian’s view of the “Others”, living among them, but behaving according to the canons of another world, i. e. involved in sorcery, diabolism, charms, etc.. One of the most interesting historical evidence, related to Lithuanians is the entry into the diaries of the pastoral activity (Liber Fructuum Spiritualium) of the Jesuit College of Vilnius, dated 1718-1719. The traditional community has a lot of ideological contrapositions between the own and the foreign, similar and different, usual and unusual. The “Other” is treated on different levels: according to the nation, religious or social divide or gender. The mythic way of thinking encourages to perceive the “Other” in a different way. It is becoming fashionable to be the “Other”. However, the mythic perception that the “Other” or a person, who behaves in a different way, is dangerous, must be retained together with the reflection, based on our traditions.