Juditos Vaičiūnaitės lyrikos noveliškumas

LTStraipsnyje analizuojami Juditos Vaičiūnaitės lyrikos ryšiai su kitais žanrais, akcentuojant, kad svarbiausias iš jų - novelė. Aptariami pagrindiniai noveliško eilėraščio modeliai ir jų poetika. Šis eilėraščio tipas susiformavo ir ilgam poetės kūryboje įsitvirtino septintame XX a. dešimtmetyje. Jam būdingas lyrinis siužetas, akcentuota „ji" ir „jis" situacija, dažnai įsipina dialogo nuotrupos, o realybė atspindima keliomis detalėmis. Dažniausiai tai itin poetės mėgstama kambario erdvė, bet pasitaiko ir platesnės - miesto ar gamtos - erdvės. Straipsnyje nagrinėjami novelišką pradą turintys eilėraščiai („Kriaušė žydi", „Mažas epilogas", „Gimtadienio žvakės", „Kavinukas su pastoralėm" ir kt.), teigiama, kad būtent noveliškuose Juditos Vaičiūnaitės eilėraščiuose labiausiai realizuota į dialogiškumą linkusi jos lyrikos prigimtis.

ENThe connections between the Judita Vaičiūnaitės lyrical poetry and other genres are analyzed, stressing that the most important of them is the short story. The most important models of a short story poem and their poetics are discussed. This type of poem formed and anchored itself for a long time in the poet's creation in the sixties. The lyric plot is typical, emphasizing the "he" and "she" situation, often fragments of dialogues make their way into the plot, and reality is shown by means of few details. Most often it is the poet's favourite space of the room, but at times there is broader space - the space of town or nature. The poems, having their origin in the short story are analyzed in the article ("Pear trees in blossom","A small epilogue","Birthday candles","A coffee pot with pastorales" and others), and the conclusion is drawn that it is particularly in her story-like poems that their lyrical nature, inclining toward dialogism, is fully realized.