Istorinės paralelės. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas ir LDS reorganizacija

LTDevintajame dešimtmetyje prasidėjęs tautinis-politinis Atgimimas sąlygojo Lietuvos kultūros gyvenimo reorganizaciją, kurioje Lietuvos dailininkų sąjunga (LDS) užėmė svarbią vietą. Pozityvaus bendradarbiavimo ir kompromisų su valdžia sąlygojamas LDS atgimimas buvo „iš vidaus“ kilęs reiškinys, o ne iš šalies besikurianti meninio gyvenimo alternatyva. Veikiant kartu su Sąjūdžio jėgomis išsikovota ekonominė bei politinė organizacijos autonomija (1989 m. LDS suvažiavimo metu LDS buvo traktuojama kaip kultūros laisvėjimo simbolis), tačiau vėlesni įvykiai parodė, kaip sunku buvo suderinti tą laisvę su menininkams ne visada palankiais naujos valstybės įstatymais. Straipsnyje analizuojama kaip vėlyvuoju sovietmečiu buvo formuluojami meniniam gyvenimui atstovaujančios organizacijos tikslai ir kaip jie koreliavo su bendrais tautos išsivadavimo siekiais. Taip pat aptariamos socialinės, politinės ir juridinės problemos, nuo 1990 m. nulėmusios gana staigų meno ir politikos sferų išsiskyrimą.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos dailininkų sąjunga; Atgimimas; Lietuvos dailės fondas; Kultūros politika; Lithuanian Artists' Association; National-political revival; USSR Artists' Union; Lithuanian Art Fund; Culture policy.

ENNational-political revival that began in the 90-ies led to reorganization of Lithuanian cultural life; the Union of Lithuanian artists (ULA) played an important role in this process. Revival of ULA, conditioned by positive cooperation and compromises with the Government, was “internally” produced event, not some alternative of artistic live evolving on a side. By acting together with Sąjūdis [national revival movement], ULA won economic and political independence for the organization (in 1989, during ULA convention, ULA was interpreted as a symbol of emancipating cultural life), however, later events demonstrated how difficult it was to reconcile that freedom with laws of the new state, which were not always favorable to artists. The article analyzes how, during the late Soviet period, the goals of organization representing artistic life were formulated, and how they correlated with general aspirations for national liberation. The author also discusses social, political, and legal problems, which led to rather rapid divergence of artistic and political fields after 1990.