Prisiminimai Johanneso Bobrowskio poezijoje
LTStraipsnyje nagrinėjama prisiminimų tematiką Johanneso Bobrowskio poezijoje. Daroma išvada, kad poeto eilės labai glaudžiai susijusios su jo paties biografija, jo skaudžia karo patirtimi ir vėlesniais tos patirties išgyvenimais, apmąstymais, pastangomis išreikšti savo žmogišką poziciją kitiems. Vakarų Vokietijoje jo kūrybos idėjos galėjo prisidėti prie bendros vokiečių tautinės tapatybės akcentavimo - bendros istorinės kaltės dėl karo padarinių, holokausto, bendros Rytprūsių netekties. Literatūra kaip funkcionaliosios atminties forma taip pat gali prisidėti prie kolektyvinės tapatybės formavimo. Galima kalbėti apie delegitimacinę Bobrowskio eilėraščių funkciją Rytų Vokietijoje, nes poetas sugebėjo gana sudėtinga užšifruota forma išreikšti brandžią moralinę nuostatą, prisiimti kaltę ir perspėti kitas kartas dėl blogio, pykčio, agresijos padarinių. Prisiminimų tematikoje išskirtinos tokios svarbios temos, kaip tėviškės netektis, svetimumo jausmas, karo trauma ir holokaustas. Tai asmeniški poeto išgyvenimai, vokiečių ir kaimyninių tautų santykių problematika, kaltės pripažinimo tema. Rusijos istorijos ir kultūros atspindžių galime rasti Bobrowskio poezijoje, kaip ir baltų tautų - prūsų, lietuvių, latvių - etnologinių, religinių, istorinių detalių ir aliuzijų. Tik laisvoje nuo baimės visuomenėje galima įsigilinti į tikrąsias literatūrinio kūrinio prasmes, rasti jų priežastis, ieškoti paaiškinimų. Sovietiniu laikotarpiu Bobrowskio poezija būtų perskaityta visai kitaip, tik paviršutiniškai užsimenant apie leistinas, vieningos ideologijos legitimizuotas temas.
ENThe article examines the subjects of memoirs in the poetry by Johannes Bobrowski and comes up to the conclusion that it was closely related with the poet’s biography, his painful experience during the war and the later recollections on the experience and the attempts to express the human position in regard to others. In the Western Germany the ideas of Bobrowski’s oeuvre were able to contribute to the emphasis of the common German national identity, i. e. the common historical guilt due to the consequences of the war, the Holocaust and loss of the Eastern Prussia. Literature as a form of functional memory also can contribute to the shaping of the collective identity. One can speak of the delegitimatizing function of Bobrowski’s poems in the Eastern Germany, since the poet was able to express a mature moral position in a quite complex coded form, to take the blame and warn the coming generations on the consequences of evil, anger and aggression. The subjects of the reminiscences characterize with such important topics as loss of motherland, the feeling of being alien, the traumas of war and the Holocaust. Those are the personal experiences of the poet, the problems of relations between the Germans and the neighbouring countries, the subject of recognition of guilt. Bobrowski’s poetry also tackles upon the subjects of the history and culture of Russia, as well as the ethnological, religious and historical details and allusions, pertaining to the Baltic nations, i. e. the Prussians, Lithuanians and Latvians. One can get deep into the true meanings of a piece of literature, find their reasons and search for explanations only in a society, free from fear. In the Soviet environment Bobrowski’s poetry would be perceived in an utterly different way, by only mentioning the permissible subjects, legitimized by the common ideology.
