Lietuvos katalikų bažnyčios dvasininkai KGB objektyve : verbavimo tikslai, ypatumai ir formos

LTLietuvoje sovietų valdžia kovodama su Katalikų Bažnyčia, kurią laikė rimta kliūtimi įgyvendinant savo ambicingus tikslus - ateizuoti šalį, pasitelkė į pagalbą specialiąsias tarnybas (KGB), naudojusias dvejopo poveikio priemones: išorines ir vidines. Išorines . kunigų persekiojimus ir bažnyčių uždarymą, paverčiant jas profaninės paskirties patalpomis, ir vidines . verbuojant kunigus teikti įvairiopą informaciją apie dvasininkijos nuotaikas, bažnyčios gyvenimą. 1945.1960 m. pagrindinis dėmesys buvo skiriamas aukštiems Bažnyčios hierarchams verbuoti. Kai nepasisekė užverbuoti vyskupų, buvo imtasi kunigų, ypač susijusių su partizaniniu judėjimu. 1956-1970 m. daugiausia dėmesio buvo kreipiama į jaunimą, panorusį studijuoti kunigų seminarijoje. Remiant sutikusius bendradarbiauti klierikus ir visaip juos palaikant kopiant bažnytinės tarnybos laiptais, buvo siekiama ilgainiui daryti įtaką ne tik vietiniams bažnyčios vadovams, bet ir Vatikanui. 1970-1989 m. pastangos verbuoti kunigus nesumažėjo, tačiau KGB prarado svarbius kontrolės svertus. Švelnėjant Maskvos santykiams su Vatikanu po Helsinkio susitikimo (1972) buvo leista priimti mokytis daugiau klierikų. Tad pakito ir verbavimo metodai: brutalų šantažą ėmė keisti švelnesnės spaudimo formos, plačiau imta taikyti moralinį šantažą. Skirtinos trys KGB taikytos įtraukimo į bendradarbiavimą formos . nuolatinis agentūrinis, vienkartinis ir atsitiktinis bendradarbiavimas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Katalikų bažnyčia; KGB; Kunigų verbavimas; Totlitarinis režimas; Totalitarinė sistema; Liustracijos įstatymas.

ENThe Soviet government fought against the Lithuanian Catholic Church, considering the Church a serious obstacle to achieving its ambitious goal of an atheist Lithuania. The government enlisted the help of the special services (KGB), which used dual methods of coercion, external, such as the persecution of priests and the closing of churches (converted to secular quarters) and internal. Internal measures included the recruitment of priests for the purpose of gathering information about the priesthood and the Church. In 1945-1960 most of the attention was paid to recruiting the hierarchs. If the special services failed to recruit a bishop, they could turn to a priest connected with the partisan movement. From 1956 to 1970 a great deal of attention was also paid to the young men who wanted to enter the seminary. By supporting and helping to advance the careers of those who agreed to cooperate, security services tried to influence both the local heads of the Church and the Vatican. From 1970 to 1989 efforts to recruit priests continued but they did so under conditions of lesser leverage. After a meeting in Helsinki in 1972, relation between Moscow and the Vatican became more conciliatory; greater numbers of young men were allowed to study for the priesthood. Methods of recruiting had to change also; even though they became less brutal, moral pressure in the form of blackmail came into practice. The KGB resorted to three modes of recruitment: ongoing or permanent service for the KGB, onetime, and random cooperation. [From the publication]