Ar išmoksime mąstyti kaip senovės graikai? Unikali dviejų mąstytojų helenofilų knyga apie filosofijos likimą – jos pradžią ir sugrįžimą

LTAlgio Mickūno ir Arvydo Šliogerio knygoje ,,Filosofijos likimas“ į ypatingai aktualų klausimą apie Antikos paveldo bei klasikinių studijų šiandieninį įprasminimą ir suaktualinimą atsako bei sprendimą suranda kardinaliai išsiskiriančiu daugeliui filologų nebūdingu būdu. Monografijoje yra apmąstomas filosofijos fenomenas ir atskleidžiamas jo ryšio su Vakarų civilizacijos prigimtimi aspektas. Filosofiškumas, išreikštas specifiškai vakarietišku santykiu su pasauliu, ir kuris radikaliai skiriasi nuo Rytų tautoms būdingo santykio su tikrove, ilgainiui suformavo Vakarų civilizaciją arba tiesiog Vakarus. Kolektyvinę dviejų žinomų filosofų monografiją ,,Filosofijos likimas“ sudaro dvi studijos, t.y. ,,Filosofijos pradžia“ ir ,,Filosofijos sugrįžimas“, kurios gali būti ir du atskiri filosofiniai veikalai. Abiems filosofams būdingas panašus mąstymo procesas, daromos labai panašios išvados. Dėl šios priežasties atskirai rašytos ir nederintos dvi dalys, nors literatūrinio stiliaus požiūriu yra nepaprastai skirtingos, viena kitą papildo ir pratęsia.

ENThe book “Filosofijos likimas” [“Destiny of Philosophy”] by Algis Mickūnas and Arvydas Šliogeris answers a particularly relevant question related to attributing a modern-day sense and relevance to the heritage of the Classical Era and classical studies, as well as finds the solution in a completely different way which is not typical of many philologists. The monograph deals with considerations about the phenomenon of philosophy and reveals its links with the nature of the western civilisation. The philosophical aspect expressed specifically through western relations with the world which are absolutely different from eastern nations’ relations with the reality formed the western civilisation or simply the West over time. The collective monograph by two well-known philosophers “Filosofijos likimas” consists of two studies, i.e. “Filosofijos pradžia” [“Start of Philosophy”] and “Filosofijos sugrįžimas” [“Return of Philosophy”] which can be treated as two separate philosophical works. Similar thinking process is characteristic of both philosophers, very similar conclusions are drawn. Two parts which were written separately and not coordinated therefore supplement and extend each other although they are very different in terms of literary style.