Savimonės formos Lietuvos dokumentinėje literatūroje
LTDokumentinė literatūra arba kitaip autobiografika yra nefikcinė literatūra, o paremta realiais žmonių išgyvenimais. Ankčiau nefikcinis reikšdavo nemeninis, tačiau toks traktavimas jau yra praeityje ir autobiografika yra laikoma grožinės literatūros žanru. Autobiografikos darbų ženklus skaičius pasipylė, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Tuo metu žmogus atsidūrė visuomeninių santvarkų kaitos sandūroje. Sovietmečiu istorinės atminties eliminavimas iš žmonių sąmonės buvo viena iš prievartinės ideologijos ašių, o tai neabejotinai konfrontavo su žmonių pasaulėžiūra, orumu ir identitetu. Atsirado poreikis apmąstyti išgyventą praeitį. Dokumentikoje turinio ir formos santykiai nėra paprasti. Tremties ir rezistencijos dokumentinė literatūra suvaidino įtaigią pasipriešino režimui rolę. Ji nėra vien tik skaudžių išgyvenimų aprašymas. Sovietinė memuaristika atskleidžia asmens integralumo, prisitaikymo prie režimo, tokiu būdu gyvenant tarsi dvigubą gyvenimą, bei tapatybės atkūrimą. Prisitaikymas iškeliamas kaip būtina lietuvių tautos ir kultūros išlikimo sąlyga. Atsiminimai atskleidžia, jog prarasto laiko nebūna, kaip nebūna prarastų kartų.Reikšminiai žodžiai: Dienoraštis; Atsiminimai; Dokumentika; Autentika; Sovietmetis; Trėmimai.
ENThe documentary literature or autobiographies are not fiction, but literature, based on real experience of people. Previously the term “non-fiction” meant “inartistic” However, such a definition remains in the past and autobiographies are considered a part of the genre of belles-lettres. The significant number of autobiographical works was written upon reinstatement of the independence of Lithuania, when people found themselves in the period of changing of the social structures. The elimination of the historical memory from the people’s consciousness in the Soviet period was among the main axes of the forced ideology, which undoubtedly confronted with the people’s worldview, identity and dignity. There emerged a need to rethink the past. The relations between the form and content in documentary literature are complex. The documentary literature on the issues of exile and resistance played an important role in resistance to the regime. It was not just a description of painful experience. The Soviet memoirs reveal the resurrection of the personal integrity, adaption to the regime and identity, while living a dual life. The adjustment is raised as a necessary condition for survival of the Lithuanian nation and culture. The memoirs reveal the fact that there is no such thing as time or generation lost.
- Žanrinių apibrėžčių sumaištis: nefikcinis ar žurnalistinis romanas? / Justina Petrulionytė. Darbai ir dienos. 2012, t. 58, p. 29-50.
- Гулаговский опыт в культурных нарративах и коллективной идентичности постсоветской Литвы / Чепайтене Р. Вестник археологии, антропологии и этнографии 2021, 2 (53), p. 166-176.
