Eduardo Mieželaičio Žmogus kaip politinės religijos tekstas

LTStraipsnyje remiantis politinės religijos sąvoka analizuojama sovietinės lietuvių literatūros kanoninis tekstas -- Eduardo Mieželaičio poema "Žmogus". Politinės religijos koncepcija, plėtota tokių teoretikų kaip Eric Voegelin, Raymond Aron, Hans Otto Setschek, Hans Maiers, Manfred Hildermeier, Klaus-Georg Riegel ir kt., apibūdina totalitarinių valstybių struktūrą, visuomenės organizavimo principus lygindama su religijų struktūromis. Politinė religija yra bandymas ideologiją, racionalų visuomenės konstruktą primesti kaip nekvestionuojamą, absoliutų, vienintelį įmanomą ir teisingą. Mieželaičio "Žmogus" straipsnyje analizuojamas kaip vienas iš svarbiausių tokios politinės religijos tekstas, kuriantis ir palaikantis jos mitologiją-ideologiją, kuriantis tos visuomenės identitetą, formuojantis tos visuomenės idealus. Bandoma atsakyti į klausimą, kuo sovietmečiu keičiama pakeisti religija, kokia kuriama naujoji metafizika, grindžianti žmogaus moralę ir turinti tenkinti metafizinius žmogaus poreikius, kaip sakralizuojamas ideologinis diskursas. "Žmogus", sukurtas po asmenybės kulto kritikos, pateisino sistemos lūkesčius. "Asmenybės kultas" buvo pakeistas Žmogaus kultu, kuris aukštino komunistų partiją ir jos socialistinio humanizmo ideologiją ir iš esmės kartojo iki "atlydžio" buvusią politinę mitologiją, sakralizuojančią komunistų valdžią. Mieželaitis naudoja graikų mitus, mitinių pasakojimų kompoziciją, sakralią antropologiją, technikos pagalba herojus įgyja dieviškumą. Saulės metafora tęsia totalitarinių arba autokratinių valstybių semantiką. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Eduardas Mieželaitis; Sovietmečio literatūra; Socrealizmas; Politinė religija; Eduardas Mieželaitis; Soviet literature; Socialist realism; Political religion.

ENThe article analyses a canonical text Soviet Lithuanian literature on the grounds of the concept of political religion – the poem "The Man" by Eduardas Mieželaitis. The concept of political religion developed by such theorists as Eric Voegele, Raymond Aron, Hans Otto Setschek, Hans Maier, Manfred Hildermeier, Klaus-Georg Riegel and others describes the structure of totalitarian states, where the principles of societal framework are compared with the religious structures. Political religion is an attempt to impose the ideology, a rational construct of society as an unquestionable, absolute and the only feasible and correct one. The article analyses "The Man" by Mieželaitis as one of the most important religious texts of such a policy, generating and maintaining the mythology-ideology, creating the public identity and forming the ideal society. There is an attempt to answer the question what the religion was replaced during the Soviet period by, what a new metaphysics is being created predicating the morality of a man and having to meet a metaphysical human needs, how the ideological discourse is sacralized. "The Man" created after the criticism of the cult of personality came up to expectations. "The cult of personality" was replaced by the worship of Man, who praised the Communist Party and the ideology of socialistic humanism and basically reiterated the former political mythology which used to be till the "thaw" and which sacralized the communist government. Mieželaitis draws on Greek mythology, contexture of mythical stories, sacred anthropology, the hero gains the divinity with the help of technology. Solar metaphor continues the semantics of totalitarian or autocratic states.