Jaunimo etnokultūrinės orientacijos (2003,2006 ir 2007 m. atliktų tyrimų pagrindu)
LTStraipsnyje, pasiremiant tyrimo, kurio objektas buvo Marijampolės apskrities ir Kauno rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai bei Lietuvos žemės ūkio universiteto studentai, rezultatais, aptariamas jaunosios kartos (visų pirma - jaunimo, kilusio iš kaimo vietovių) santykis su savo tautos etnine kultūra. Problemos aktualumą lemia stiprėjanti globalizacija, kurios poveikį jaučia, visų pirma, jaunimas, Lietuvos kaimo deagrarizacija ir šalies deruralizacija. Buvo siekta išsiaiškinti studentų ir moksleivių žinias apie lietuvių etninę kultūrą, jų įgūdžius (mokėjimus) vadovautis etnokultūrinėmis tradicijomis konkrečioje veikloje, vertybines orientacijas savo tautos etninės kultūros, kaimo, žemės ūkio ir šalies atžvilgiu bei gyvosios etnokultūrinės tradicijos gyvybingumo lygį jaunimo gyvensenoje. Jaunimo vertybinėms orientacijoms tirti buvo skirta daugiausiai dėmesio. Nustatyta, kad jaunimo etnokultūrinėms orientacijoms labai reikšminga vyresniosios kartos - tėvų ir senelių - įtaka. Mokyklos įtaka mažiau svarbi. Kultūros įstaigų ir žiniasklaidos įtaka, išsaugant etnokultūrines tradicijas tarp jaunimo, nėra didelė. Kiek didesnį prielankumą etnokultūrinėms tradicijoms ir vertybėms išreiškė moteriškos lyties atstovės, tačiau apskritai skirtumai tarp lyčių, savivaldybių bei įvairių mokymosi įstaigų jaunimo šia prasme yra neryškūs. Nors globalizacijos procesai daro vis didesnį poveikį Lietuvos jaunimui, tyrimas liudija, kad jaunoji karta dar nėra nutraukusi ryšio su etnine kultūra, nors ne visos jos formos jai yra vienodai artimos.
ENArticle discusses the relationship between the young generation (in particular - young people, originating from rural areas) with their ethnic culture on the grounds of the research results, the subject of which was the pupils from comprehensive schools of Marijampole county and Kaunas district and the students from Lithuanian Agricultural University. Relevance of the problem is determined by growing globalization and its effects felt, especially, by young people, deagrarization of Lithuanian rural area and deruralization of country. The objective was to identify the knowledge of students and pupils about Lithuanian ethnic culture, their skills (abilities) to follow the etnocultural traditions in specific activities, orientations to valuables in respect of their ethnic culture, rural area, agriculture and country, and the level of viability of ethnocultural traditions in youth lifestyle. Most attention was paid to orientations of valuables of the youth during the research. It was found that the most important influence to etnocultural orientations of young people has the older generation - parents and grandparents. Influence of school is less important. Influence of cultural institutions and media is low for the preservation of ethnocultural traditions among the youth. Somewhat better amiability to etnocultural traditions and valuables was expressed by female representatives, but in general the differences between the sexes, municipalities and young people from various educational institutions in this respect is underlying. Although globalization processes have an increasing impact on young people in Lithuania, the research shows that the young generation is still in close connection with the ethnic culture, although not all of its forms are equally close for it.
