Сигитас Геда и Алесь Рязанов: опыт художественного взаимодействия

LTStraipsnio objektas -- Sigito Gedos poetinė kūryba ir jos vertimas į baltarusių kalbą, kurį atliko Alesius Riazanovas. Straipsnio autoriaus tikslas -- naudojant lyginamosios analizės metodą nustatyti analogijas tarp S. Gedos ir A. Riazanovo žanrinių formų struktūros ir semantikos. Šis tikslas realizuojamas sprendžiant šiuos uždavinius: pirma, analizuojant autorinių žanrų prigimtį, genezę ir struktūrą, antra, nustatant išorinio pasaulio vaizdavimo būdus abiejų kūrėjų poetiniuose tekstuose. Straipsnio autorius prieina prie tokių išvadų: 1) pasaulio vaizdavimo būdas reiškiamas autorių poetinės miniatiūros žanro -- punktyrų ir trieilių, parašytų laisvosiomis eilėmis, pasirinkimu; 2) S. Gedos ir A. Riazanovo žanrinių formų struktūra ir semantika atrodo labai panaši. Abu menininkai siekia didžiausio minties ir emocinio užtaiso formaliai minimalia žanro forma; 3) filosofinis-intelektualinis punktyrų ir trieilių potencialas giminiškas XVII a. japonų poezijos haiku. Įsižiūrėjimas, dėmesys nežymioms kasdieninio gyvenimo realijų apraiškoms, prigimtinio prado kristalizacija -- abiejų poetų stilių būdingi bruožai. 4) Riazanovo poezijos palyginimas su Gedos kūryba leidžia joje pamatyti universalumo bruožų ir tuo pat metu nuolat jas gretinant įžvelgti naujas prasmes. Straipsnio autoriaus nuomone, atsižvelgimas į užsienio autorių vertimus logiškai papildo įvairialypį autoriaus įvaizdį, taip pat iš naujo aktualizuoja jo kūrybą šiuolaikinėje literatūroje.

ENThe article deals with the problem of artistic interaction between Ales Ryazanov's and Sigitas Geda's poetries. Using the method of comparative analysis we define analogies between the Byelorussian poet's works and works of the Lithuanian poet. The author of the article comes to the conclusion that the new-making genres such as "dotted lines" (пунктиры) are very similar with miniatures of Sigitas Geda. They have a lot of general in the structure (absence of rhyme, minimum form, monostrophe, several rhythmical groups, and causal-resulting syntax) and substance, poetic figures, reflection of the external world and multiplanned description. The main feature of both poets is the conceptual character of substance. Creating the artistic reality the authors resort to using such poetic figures as rhetorical questing, rhetorical address, epithet, comparison, metaphor, graphic breaking of the text into lines with apportionment in the separate line an accentual word.