Apie Kražių skerdynių metu giedotas giesmes

LTŽemaičių krašto katalikiški apeigų giedojimai, jų lokaliniai ypatumai iš dalies yra pateikti ir apibūdinti (13, 28; 19, 3-9). Kražių skerdynių metu giedotos giesmės - netyrinėta muzikologijos sritis. Žemaičiai katalikiškas apeigų giesmes, palyginti su kitomis Lietuvos etnografinėmis sritimis, yra išsaugoję iki šių dienų. Matyt, prisirišimas prie bažnyčios, koplytėlių, koplytstulpių su šventaisiais patronais garbinimas, šventų giesmių giedojimas jiems buvo senelių tradicijų saugojimas bei jų tąsa. Kražių drama prasidėjo 1893 m. lapkričio 22 d. (pagal seną kalendorių - 10 d.). Kražiškiai, nieko nelaimėję taikiu būdu (1891 m. gruodžio 12 d. caro valdžia įsakė uždaryti benediktinių vienuolyną, kapines, bažnyčią), nuo rugsėjo pirmos dienos melsdamiesi ir giedodami ėmė dieną naktį budėti bažnyčioje, kad žandarai jos neuždarytų. Maldos ir giesmės truko daugiau kaip du mėnesius. Analizuojant šį dramatišką laikotarpį, muzikologo dėmesys pirmiausia krypsta į šaltinius, pagal kuriuos stengiamasi atkurti tą įvykį. Juozo Žilevičiaus muzikologijos archyve Čikagoje laikomas maždaug 1830 m. ranka rašytų gaidų rinkinys "Giesmes Myszes" (4, 471-473). Rankraštis buvo naudojamas šv. Mišių metu bažnyčioje.