Nauji duomenys apie Kajetoną Aleknavičių
LTPublikuojami Vilniaus generalgubernatoriaus kanceliarijos fondo dokumentai apie kunigo švietėjo ir poeto Kajetono Aleknavičiaus konfliktą su caro valdžia dėl tikybos dėstymo Merkinės mokykloje 1861 m. Įvade nuosekliai apžvelgiama K. Aleknavičiaus biografija, atkreipiant dėmesį į istoriografijoje esančias spragas, tiriamas skelbiamų dokumentų politinis kontekstas. Po konflikto Merkinėje K. Aleknavičius buvo iškeltas į Asavą, iškėlimo faktas literatūroje neteisingai komentuojamas kaip įskundimas dalyvavimu 1863 metų sukilime. Iš tiesų civilinė valdžia jį iškėlė dėl nelojalių politinių pažiūrų: mokėdamas rusų kalbą, nenorėjo šia kalba duoti priesaikos ir kaimo mokykloje mokyti tikybos. Byloje esanti korespondencija rodo, kaip A. Aleknavičius stengėsi apsaugoti rusų švietimo politikos padarinių nesuvokiančius valstiečius katalikus nuo stačiatikių įtakos, nors 1861-1862 m. Lietuvoje plečiantis politiniam patriotiniam sąjūdžiui dėl jungtinės Lietuvos ir Lenkijos valstybės atkūrimo, vykstant manifestacijoms, Katalikų Bažnyčios vadovai vengė konfliktų su rusų valdžia. 1861-ųjų pabaigoje Vilniaus vyskupas Adomas Stanislovas Krasinskis, siekdamas apginti K. Aleknavičių nuo valdžios represijų, pats įsakė jam dėstyti tikybą Merkinės kaimo mokykloje.
ENFund documents of the Office of the Governor General of Vilnius about the conflict between Kajetonas Aleknavičius, the priest-educator and poet, and the tsarist government on religion teaching at Merkinė school in 1861 have been published. The introduction provides a consistent overview of the biography of K. Aleknavičius drawing attention to the gaps in the historiography, and the analysis of political context of documents published is presented. After the conflict in Merkinė, K. Aleknavičius was dispossessed to Asavas; the fact of dispossession is improperly commented in the literature as denunciation about the participation in the uprising of the year 1863. Indeed, the civil government dispossessed him by reason of disloyal political views: he knew Russian language and did not want to take an oath in this language and to teach religion in rural schools. Case includes the correspondence which shows how A. Aleknavičius tried to protect the peasants-Catholics who were unaware of effects by Russian educational policy from the Orthodox influence, although the leaders of the Catholic Church tried to avoid conflicts with the Russian government due to the expansion of political patriotic movement in Lithuania in 1861-1862 because of the restoration of united state of Lithuania and Poland and the run of manifestations. At the end of 1861, Adomas Stanislavas Krasinskis, the bishop of Vilnius ordered K. Aleknavičius to teach religion at Merkinė rural school in order to defend him from the government repressions.
