Myśl polityczna Michała Römera jako próba pogodzenia sprzecznych koncepcji stosunków litewsko–polskich

• Mykolo Romerio politinė mintis – bandymas spręsti lenkų ir lietuvių tautinį konfliktą
• Political thought of Michał Romer as the attempt to merge the opposite conceptions of the polish lithuanian relations

LT1569 m. Liublino unija paskelbė „laisvųjų su laisvais ir lygiųjų su lygiais“ sąjungą. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės unija vadinosi Abiejų Tautų Respublika. Istorikai šią uniją vadino realia, nes buvo bendras valdovas, vienas seimas ir bendra užsienio politika. Žečpospolitos padalijimo metu prasidėjo aštrus lenkų ir lietuvių ginčas dėl galimybių abiem tautoms atgauti valstybingumą. Lenkija siekė buvusios padėties. Lietuva atsiribojo nuo bendrų su lenkais tautinių siekių, prasidėjo tautinis atgimimas. Lietuvių tautinio atgimimo nesuprato lenkų visuomenė, nors negalima teigti, kad lenkai visiškai jam nepritarė. Prasidėjus lenkų ir lietuvių konfliktui atsirado asmenų, ginančių lietuvių tautinį judėjimą. Vienas iš jų – Mykolas Romeris (1880–1945). Autorė supažindina su Mykolo Romerio politiniais idealais, asmenybės bruožais ir pažiūromis. Jis buvo XX amžiaus pradžios politinės ir socialinės ideologijos, pabrėžiantčios kiekvienos tautos vaidmenį ir svarbą kitų socialinių grupių kontekste, lietuvių tautinės savimonės augimo, nacionalinio atgimimo šalininkas.Vienas iš svarbiausių jo veikalų yra „Litwa. Studyum o odrodzeniu narodu litewskiego” (Lietuva. Studijos apie lietuvių tautos atgimimą). Šiame veikale jis ir aprašė lietuvių tautinį atgimimą, kad lenkai dar nelaiko lietuvių lygia tauta su suomiais, čekais ir kitomis tautomis, nes mano, kad jie politiškai priklausomi nuo lenkų tautos, ir pripažįsta tik jų teisę į savarankišką kultūrinę raidą. Todėl patys lietuviai turi reikalauti sau teisių sukurti politinę ir nacionalinę valstybę. Pirmojo pasaulinio karo metu Mykolas Romeris buvo Juzefo Pilsudskio atstovas ir patarėjas lietuvių reikalams. Santykius su J. Pilsudskiu nutraukė Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1919–1920 metais. Protestavo prieš Vilniaus krašto prijungimą prie Lenkijos. Nepriėmė J. Pilsudskio siūlymo eiti Vidurio Lietuvos, priklausomos nuo Lenkijos, premjero pareigas. Savo protestą parodė persikeldamas gyventi į Kauną ir sulietuvindamas savo pavardę. Iki pat mirties buvo lenkų ir lietuvių gerų santykių šalininkas. Straipsnyje pristatoma Mykolo Romerio lietuvių tautinio atgimimo koncepcija ir jo požiūris į lietuvių tautinį klausimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mykolas Romeris; Lenkų ir lietuvių santykiai; Mykolas Romeris; Polish-lithuanian relations.

ENWith the Lublin Union of 1569 Poland and Lithuania formed a new state: the Republic of Both Nations, commonly known as Polish – Lithuanian Commonwealth. Under late Russian foreign occupation, the native language of Lithuania was reborn after many years of dormancy. The aim of both countries was the independence. The lithuanian separatists emphasised the lithuanian cultures and national interest. The Lithuanian national agitation was not accepted by Poles. On the field of Polish-Lithuanian conflict there were some individuals who against the opinion of the others were defending the Lithuanian emancipation movement. I mention this issue in my article The political thought of Michał Römer as the attempt to merge the opposite conceptions of the Polish-Lithuanian relations where I present him and his beliefs. The article describes political ideas of Michał Römer. He became a follower of the rising of national feelings in Lithuania at the beginning of the 20th century. His life's work was Litwa. Studyum o odrodzeniu narodu litewskiego (Lithuania. Studies about resurgen of Lithuanian nation), where he presented the research about Lithuanian national identity. He was a member of nobility appreciating the heritage of Grand Duchy of Lithuania. Despite his Polish roots, his political identity was Lithuanian. He used to be a close friend of Pilsudski, but he rejected his offer to become the Prime Minister of the government of Central Lithuania, which would be subordinated to Poland. Then he changed his name – became Mykolas Romeris and moved to Kaunas. His political ideas unified federalism and separatism. He believed in co-operation between the two nations. In this article has been presented Michał Romer's conception of the rising of national feelings in Lithuania. [From the publication]